ŠIAULIŲ „KULTŪROS“ BENDROVĖS (1920–1937) KNYGŲ MENINĖ KULTŪRA
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: emilija.kozenevskaja@gmail.com Šis straipsnis – tai pirmas išsamus žvilgsnis į Šiaulių „Kultūros“ bendrovės knygų meninį apipavidalinimą ir jo savitumus, padėsiantis praplėsti kn...
Main Author: | |
---|---|
Format: | Article |
Language: | English |
Published: |
Vilnius University Press
2014-01-01
|
Series: | Knygotyra |
Subjects: | |
Online Access: | https://www.journals.vu.lt/?journal=knygotyra&page=article&op=view&path[]=4005 |
id |
doaj-a35af1877aa444cc9102d39bcb3cea19 |
---|---|
record_format |
Article |
spelling |
doaj-a35af1877aa444cc9102d39bcb3cea192020-11-25T02:07:54ZengVilnius University PressKnygotyra0204-20612345-00532014-01-016310.15388/kn.v63i0.4005ŠIAULIŲ „KULTŪROS“ BENDROVĖS (1920–1937) KNYGŲ MENINĖ KULTŪRAEMILIJA KOŽENEVSKAJA Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: emilija.kozenevskaja@gmail.com Šis straipsnis – tai pirmas išsamus žvilgsnis į Šiaulių „Kultūros“ bendrovės knygų meninį apipavidalinimą ir jo savitumus, padėsiantis praplėsti knygos meno raidos Lietuvoje pažinimą. „Kultūros“ bendrovė skirtina prie ryškiausių Lietuvos Respublikos (1918–1940) pirmojo dešimtmečio leidyklų. Jos nariai steigėjai buvo aktyvūs to meto visuomenės ir kultūros veikėjai – Steigiamojo Seimo narys Kipras Bielinis, šiauliečiai teisininkai Stanislovas Lukauskis, Kazimieras Šalkauskis, Kazimieras Venclauskis, Peliksas Bugailiškis (abu buvo ilgamečiai valdybos pirmininkai), pedagogai Jonas Murka, Stasys Brašiškis. Bendrovės leidybinė veikla buvo orientuota į pasaulietinį švietimą. Ji leido gerai parinktas, platesniems visuomenės sluoksniams prieinamo turinio knygas, didelį dėmesį skyrė modernių vadovėlių, kitų mokomųjų, mokslo populiarinimo, vaikams skirtų leidinių parengimui. Iš viso pasirodė 173 leidyklos knygos. „Kultūros“ bendrovė ypač nusipelnė puoselėdama meninę savo leidinių kultūrą – stengtasi, kad jie būtų panašūs į Vakarų Europos leidyklų leidinius. Siekdama nustatyti charakteringus bendrovės išleistų knygų meninio apipavidalinimo bruožus, straipsnio autorė de visu išanalizavo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomų „Kultūros“ bendrovės 114 leidinių. Prieita prie išvados, kad, atsižvelgiant į nepalankias XX a. trečiojo dešimtmečio knygų gamybos sąlygas, grafikos kūrėjų stoką ir bendras lietuviškosios knygos meninės kultūros tendencijas, „Kultūros“ bendrovė sugebėjo užtikrinti pakankamai aukštą savo leidžiamų knygų meninio apipavidalinimo lygį. Iliustruotų leidinių dalis sudaro apie 70 proc. viso leidybinio bendrovės repertuaro. Atskirų leidinių rūšių meniniame apipavidalinime buvo atsižvelgta į jo specifiką. Sekdama Vakarų Europos leidyklų pavyzdžiu, „Kultūros“ bendrovė apipavidalinti jos knygų ėmė kviesti Lietuvos dailininkus. Iliustracijų bendrovės leidiniams sukūrė Kazys Šimonis, Gerardas Bagdonavičius, Pranas Giedravičius, Aldona ir Antanas Kazanavičiai. Kai kurioms verstinėms knygoms panaudotos žinomų užsienio dailininkų reprodukcijos (Wilhelmo Buscho, Eugeno Osswaldo, Franzo Müllerio-Münsterio, Paulio Gustave’o Doré). Itin gera spaudos kokybe ir aukšta menine kultūra išsiskiria Vokietijoje spausdintos „Kultūros“ bendrovės knygos, kurios meniniu požiūriu jau lygiavosi į Vakarų Europos leidinius. https://www.journals.vu.lt/?journal=knygotyra&page=article&op=view&path[]=4005„Kultūros“ bendrovėŠiauliaimeninis apipavidalinimasknygos menasknygų grafikaKazys Šimonis |
collection |
DOAJ |
language |
English |
format |
Article |
sources |
DOAJ |
author |
EMILIJA KOŽENEVSKAJA |
spellingShingle |
EMILIJA KOŽENEVSKAJA ŠIAULIŲ „KULTŪROS“ BENDROVĖS (1920–1937) KNYGŲ MENINĖ KULTŪRA Knygotyra „Kultūros“ bendrovė Šiauliai meninis apipavidalinimas knygos menas knygų grafika Kazys Šimonis |
author_facet |
EMILIJA KOŽENEVSKAJA |
author_sort |
EMILIJA KOŽENEVSKAJA |
title |
ŠIAULIŲ „KULTŪROS“ BENDROVĖS (1920–1937) KNYGŲ MENINĖ KULTŪRA |
title_short |
ŠIAULIŲ „KULTŪROS“ BENDROVĖS (1920–1937) KNYGŲ MENINĖ KULTŪRA |
title_full |
ŠIAULIŲ „KULTŪROS“ BENDROVĖS (1920–1937) KNYGŲ MENINĖ KULTŪRA |
title_fullStr |
ŠIAULIŲ „KULTŪROS“ BENDROVĖS (1920–1937) KNYGŲ MENINĖ KULTŪRA |
title_full_unstemmed |
ŠIAULIŲ „KULTŪROS“ BENDROVĖS (1920–1937) KNYGŲ MENINĖ KULTŪRA |
title_sort |
šiaulių „kultūros“ bendrovės (1920–1937) knygų meninė kultūra |
publisher |
Vilnius University Press |
series |
Knygotyra |
issn |
0204-2061 2345-0053 |
publishDate |
2014-01-01 |
description |
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas
Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva
El. paštas: emilija.kozenevskaja@gmail.com
Šis straipsnis – tai pirmas išsamus žvilgsnis į Šiaulių „Kultūros“ bendrovės knygų meninį apipavidalinimą ir jo savitumus, padėsiantis praplėsti knygos meno raidos Lietuvoje pažinimą. „Kultūros“ bendrovė skirtina prie ryškiausių Lietuvos Respublikos (1918–1940) pirmojo dešimtmečio leidyklų. Jos nariai steigėjai buvo aktyvūs to meto visuomenės ir kultūros veikėjai – Steigiamojo Seimo narys Kipras Bielinis, šiauliečiai teisininkai Stanislovas Lukauskis, Kazimieras Šalkauskis, Kazimieras Venclauskis, Peliksas Bugailiškis (abu buvo ilgamečiai valdybos pirmininkai), pedagogai Jonas Murka, Stasys Brašiškis. Bendrovės leidybinė veikla buvo orientuota į pasaulietinį švietimą. Ji leido gerai parinktas, platesniems visuomenės sluoksniams prieinamo turinio knygas, didelį dėmesį skyrė modernių vadovėlių, kitų mokomųjų, mokslo populiarinimo, vaikams skirtų leidinių parengimui. Iš viso pasirodė 173 leidyklos knygos. „Kultūros“ bendrovė ypač nusipelnė puoselėdama meninę savo leidinių kultūrą – stengtasi, kad jie būtų panašūs į Vakarų Europos leidyklų leidinius. Siekdama nustatyti charakteringus bendrovės išleistų knygų meninio apipavidalinimo bruožus, straipsnio autorė de visu išanalizavo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomų „Kultūros“ bendrovės 114 leidinių. Prieita prie išvados, kad, atsižvelgiant į nepalankias XX a. trečiojo dešimtmečio knygų gamybos sąlygas, grafikos kūrėjų stoką ir bendras lietuviškosios knygos meninės kultūros tendencijas, „Kultūros“ bendrovė sugebėjo užtikrinti pakankamai aukštą savo leidžiamų knygų meninio apipavidalinimo lygį. Iliustruotų leidinių dalis sudaro apie 70 proc. viso leidybinio bendrovės repertuaro. Atskirų leidinių rūšių meniniame apipavidalinime buvo atsižvelgta į jo specifiką. Sekdama Vakarų Europos leidyklų pavyzdžiu, „Kultūros“ bendrovė apipavidalinti jos knygų ėmė kviesti Lietuvos dailininkus. Iliustracijų bendrovės leidiniams sukūrė Kazys Šimonis, Gerardas Bagdonavičius, Pranas Giedravičius, Aldona ir Antanas Kazanavičiai. Kai kurioms verstinėms knygoms panaudotos žinomų užsienio dailininkų reprodukcijos (Wilhelmo Buscho, Eugeno Osswaldo, Franzo Müllerio-Münsterio, Paulio Gustave’o Doré). Itin gera spaudos kokybe ir aukšta menine kultūra išsiskiria Vokietijoje spausdintos „Kultūros“ bendrovės knygos, kurios meniniu požiūriu jau lygiavosi į Vakarų Europos leidinius.
|
topic |
„Kultūros“ bendrovė Šiauliai meninis apipavidalinimas knygos menas knygų grafika Kazys Šimonis |
url |
https://www.journals.vu.lt/?journal=knygotyra&page=article&op=view&path[]=4005 |
work_keys_str_mv |
AT emilijakozenevskaja siauliukulturosbendroves19201937knygumeninekultura |
_version_ |
1724928985248301056 |