AR KRISTIJONAS DONELAITIS TURĖJO ASMENINĘ BIBLIOTEKĄ?

• Main Author: DOMAS KAUNAS
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 2015-01-01
• Series: Knygotyra
• Subjects: Kristijonas Donelaitis; protestantų klebonas; protestantizmas; Prūsija; Karaliaučius; Tolminkiemis
• Online Access: https://www.journals.vu.lt/?journal=knygotyra&page=article&op=view&path[]=8213
• ISSN: 0204-2061; 2345-0053

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: [e-mail] Tyrimo objektas – Kristijono Donelaičio asmeninė biblioteka. Jos tyrimai kol kas nėra rezultatyvūs. Tai lemia problemos aktualumo stygius ir maži šaltiniotyrinių duomenų ištekliai. Straipsnyje teigiama, kad, siekiant tyrimo pažangos, būtina plėtoti ir didinti problemos analizei aktualių istorijos duomenų rinkinius ir jų įvairovę, naujais metodais ir kritiškiau įvertinti donelaitikos kūrėjų (Martino Ludwigo Rhesos, Ludwigo Louiso Passarge’s, Franzo Oskaro Tetznerio, Aleksandro Horno, Carlo Wilhelmo Hugo Freybergo) naudotus šaltinius ir istoriografinę literatūrą. Atsižvelgiant į dabartinę problemos istoriografijos būklę, tyrimo tikslas formuluojamas taip: Donelaičio asmeninės bibliotekos buvimo galimybę patvirtinti, paneigti arba kaip problemą palikti atvirą ir tyrimus tęsti tol, kol jos tikroviškumas arba bent tikimybės faktas sulauks vienareikšmiško atsakymo. Tyrimo atspirties pozicija remiasi XVIII a. pradžios Prūsijos karališkosios valdžios siekiu griežčiau kontroliuoti protestantų kunigų žinias, gebėjimus ir asmeninį gyvenimą. Ši priemonė buvo veiksminga. Reaguodami į naujoves, taip pat norėdami pagerinti savo tarnybinę ir socialinę padėtį, dvasininkai buvo priversti apsirūpinti gebėjimų ugdymui ir lavinimuisi skirtos literatūros parankine biblioteka. Vykdant Donelaičio bibliotekos tyrimą pagrindiniai siekiniai būtų šie: 1) nustatyti jos kūrėjo asmenybinius, pareiginius, informacinius ir kūrybinius poreikius, 2) bibliotekos komplektavimo būdus ir šaltinius, 3) jos sudėtį ir paskirtį, 4) likimą po kūrėjo mirties. Tyrimo metodas remiasi teoriniu įrodinėjimu, spekuliatyvia istoriografinių teiginių ir šalutinių duomenų analize. Atliktas tyrimas leido tik teoriškai pagrįsti prielaidą. Remiantis juo, įtikinamo įrodymo, kad Donelaičio asmeninė biblioteka egzistavo, pateikti negalima. Tyrimas neatmeta ir jos paneigimo galimybės. Vadinasi, galima formuluoti dvejopas išvadas: 1) duomenų apie Donelaičio asmeninės bibliotekos egzistavimą nerasta, 2) Donelaitis asmeninės bibliotekos negalėjo neturėti.