Pagrindinių „dievo įsakymų“ esmė (Iš XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistinės minties istorijos)

Straipsnyje analizuojama, kaip XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistai kritikavo dekaloge išdėstytus krikščioniškuosius moralės principus ir normas, nurodydami jų klasinį turinį. Teigiama, kad įsakymu „nevok“ draudžiama tik kriminalinio pobūdžio svetimo turto pasisavinimo forma, bet nedr...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Juozas Barzdaltis
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2014-09-01
Series:Problemos
Subjects:
Online Access:http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/5525
id doaj-28952a1b496b4dd3937f079199f3bcce
record_format Article
spelling doaj-28952a1b496b4dd3937f079199f3bcce2020-11-25T03:21:45ZengVilnius University PressProblemos1392-11262424-61582014-09-011210.15388/Problemos.1973.12.5525Pagrindinių „dievo įsakymų“ esmė (Iš XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistinės minties istorijos)Juozas BarzdaltisStraipsnyje analizuojama, kaip XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistai kritikavo dekaloge išdėstytus krikščioniškuosius moralės principus ir normas, nurodydami jų klasinį turinį. Teigiama, kad įsakymu „nevok“ draudžiama tik kriminalinio pobūdžio svetimo turto pasisavinimo forma, bet nedraudžiamas dirbančiųjų išnaudojimas, tautų pavergimas ir pan. Lietuvos ateistai teigė, kad įsakymas „nežudyk“ gina išnaudotojų klasės interesus, nes turi sutrukdyti darbo žmonių kovą prieš savo išnaudotojus. Lietuvos ateistinė literatūra įsakymą „mylėk savo artimą“ vertino iš švietėjiškų abstrakčios moralės, žmogaus prigimties pozicijų, nenagrinėjo jo reikšmės istorinių aplinkybių. Nematydami, kad moralė yra susijusi su visuomenės ekonominiu pagrindu, Lietuvos ateistai, kaip ir bažnytininkai, iš esmės laikėsi idealistinių pozicijų. Marksizmo požiūriu, moralės normos ir jų turinys priklauso nuo ekonominių visuomenės sąlygų. Kiekviena visuomeninė ekonominė formacija suteikia dekalogo įsakymams savo turinį. Dievo įsakymų klasinio turinio aiškinimas konkrečiomis imperializmo formavimosi sąlygomis atliko teigiamą vaidmenį – ugdė žmonių sąmonę.http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/5525Lietuvos ateizmasdekalogasmarksizmasmoralėklasinis principas
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author Juozas Barzdaltis
spellingShingle Juozas Barzdaltis
Pagrindinių „dievo įsakymų“ esmė (Iš XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistinės minties istorijos)
Problemos
Lietuvos ateizmas
dekalogas
marksizmas
moralė
klasinis principas
author_facet Juozas Barzdaltis
author_sort Juozas Barzdaltis
title Pagrindinių „dievo įsakymų“ esmė (Iš XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistinės minties istorijos)
title_short Pagrindinių „dievo įsakymų“ esmė (Iš XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistinės minties istorijos)
title_full Pagrindinių „dievo įsakymų“ esmė (Iš XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistinės minties istorijos)
title_fullStr Pagrindinių „dievo įsakymų“ esmė (Iš XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistinės minties istorijos)
title_full_unstemmed Pagrindinių „dievo įsakymų“ esmė (Iš XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistinės minties istorijos)
title_sort pagrindinių „dievo įsakymų“ esmė (iš xix a. pabaigos ir xx a. pradžios lietuvos ateistinės minties istorijos)
publisher Vilnius University Press
series Problemos
issn 1392-1126
2424-6158
publishDate 2014-09-01
description Straipsnyje analizuojama, kaip XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistai kritikavo dekaloge išdėstytus krikščioniškuosius moralės principus ir normas, nurodydami jų klasinį turinį. Teigiama, kad įsakymu „nevok“ draudžiama tik kriminalinio pobūdžio svetimo turto pasisavinimo forma, bet nedraudžiamas dirbančiųjų išnaudojimas, tautų pavergimas ir pan. Lietuvos ateistai teigė, kad įsakymas „nežudyk“ gina išnaudotojų klasės interesus, nes turi sutrukdyti darbo žmonių kovą prieš savo išnaudotojus. Lietuvos ateistinė literatūra įsakymą „mylėk savo artimą“ vertino iš švietėjiškų abstrakčios moralės, žmogaus prigimties pozicijų, nenagrinėjo jo reikšmės istorinių aplinkybių. Nematydami, kad moralė yra susijusi su visuomenės ekonominiu pagrindu, Lietuvos ateistai, kaip ir bažnytininkai, iš esmės laikėsi idealistinių pozicijų. Marksizmo požiūriu, moralės normos ir jų turinys priklauso nuo ekonominių visuomenės sąlygų. Kiekviena visuomeninė ekonominė formacija suteikia dekalogo įsakymams savo turinį. Dievo įsakymų klasinio turinio aiškinimas konkrečiomis imperializmo formavimosi sąlygomis atliko teigiamą vaidmenį – ugdė žmonių sąmonę.
topic Lietuvos ateizmas
dekalogas
marksizmas
moralė
klasinis principas
url http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/5525
work_keys_str_mv AT juozasbarzdaltis pagrindiniudievoisakymuesmeisxixapabaigosirxxapradzioslietuvosateistinesmintiesistorijos
_version_ 1724612684175900672