Religinės dorovės sąvokos klausimu
Straipsnyje aptariama religinės dorovės sąvoka. Dorovės ir religijos santykiuose religija moralę veikia taip, kad jos sistemoje dorovė įgauna religinę reikšmę, sudaro kiekvienos religijos esminę dalį. Analizuojant dorovės ir religijos santykį, svarbią metodologinę prasmę įgyja sąvokų ir kategorijų t...
Main Author: | |
---|---|
Format: | Article |
Language: | English |
Published: |
Vilnius University Press
2014-09-01
|
Series: | Problemos |
Subjects: | |
Online Access: | http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6311 |
id |
doaj-686cdf6627094671bf7d08f826259c81 |
---|---|
record_format |
Article |
spelling |
doaj-686cdf6627094671bf7d08f826259c812020-11-25T03:21:45ZengVilnius University PressProblemos1392-11262424-61582014-09-012710.15388/Problemos.1982.27.6311Religinės dorovės sąvokos klausimuZita LiubarskienėStraipsnyje aptariama religinės dorovės sąvoka. Dorovės ir religijos santykiuose religija moralę veikia taip, kad jos sistemoje dorovė įgauna religinę reikšmę, sudaro kiekvienos religijos esminę dalį. Analizuojant dorovės ir religijos santykį, svarbią metodologinę prasmę įgyja sąvokų ir kategorijų turinio aiškinimas. Svarbi vieta šiuo klausimu priklauso sąvokai „religinė dorovė“. Autorė teigia, jog religija nesukuria moralės; dorovė susiformuoja tam tikros visuomeninės formacijos pagrindu; šios visuomenės pagrindai sankcionuojami religijos. Klasinėje visuomenėje dorovė išreiškia viešpataujančiųjų klasių interesus ir ji nėra tapati visoms istorinėms epochoms. Keliamas klausimas, ar tie teiginiai gali būti argumentai neigiant religinės dorovės egzistavimą. Niekas iš marksistų neteigia, jog religija kurianti dorovę nepriklausomai nuo socialinių-ekonominių bei kitokių visuomeninių santykių, arba kad ji neutrali klasinių interesų atžvilgiu. Daroma išvada, kad netikslinga būtų atsisakyti „religinės dorovės“ sąvokos.http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6311Dorovėmoralėreligijamarksizmaskilmė |
collection |
DOAJ |
language |
English |
format |
Article |
sources |
DOAJ |
author |
Zita Liubarskienė |
spellingShingle |
Zita Liubarskienė Religinės dorovės sąvokos klausimu Problemos Dorovė moralė religija marksizmas kilmė |
author_facet |
Zita Liubarskienė |
author_sort |
Zita Liubarskienė |
title |
Religinės dorovės sąvokos klausimu |
title_short |
Religinės dorovės sąvokos klausimu |
title_full |
Religinės dorovės sąvokos klausimu |
title_fullStr |
Religinės dorovės sąvokos klausimu |
title_full_unstemmed |
Religinės dorovės sąvokos klausimu |
title_sort |
religinės dorovės sąvokos klausimu |
publisher |
Vilnius University Press |
series |
Problemos |
issn |
1392-1126 2424-6158 |
publishDate |
2014-09-01 |
description |
Straipsnyje aptariama religinės dorovės sąvoka. Dorovės ir religijos santykiuose religija moralę veikia taip, kad jos sistemoje dorovė įgauna religinę reikšmę, sudaro kiekvienos religijos esminę dalį. Analizuojant dorovės ir religijos santykį, svarbią metodologinę prasmę įgyja sąvokų ir kategorijų turinio aiškinimas. Svarbi vieta šiuo klausimu priklauso sąvokai „religinė dorovė“. Autorė teigia, jog religija nesukuria moralės; dorovė susiformuoja tam tikros visuomeninės formacijos pagrindu; šios visuomenės pagrindai sankcionuojami religijos. Klasinėje visuomenėje dorovė išreiškia viešpataujančiųjų klasių interesus ir ji nėra tapati visoms istorinėms epochoms. Keliamas klausimas, ar tie teiginiai gali būti argumentai neigiant religinės dorovės egzistavimą. Niekas iš marksistų neteigia, jog religija kurianti dorovę nepriklausomai nuo socialinių-ekonominių bei kitokių visuomeninių santykių, arba kad ji neutrali klasinių interesų atžvilgiu. Daroma išvada, kad netikslinga būtų atsisakyti „religinės dorovės“ sąvokos. |
topic |
Dorovė moralė religija marksizmas kilmė |
url |
http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6311 |
work_keys_str_mv |
AT zitaliubarskiene religinesdorovessavokosklausimu |
_version_ |
1724612718304952320 |