Sustainable and balanced development of Lithuanian Curonian spit and Neringa municipality: Planning and political aspects / Tausojamasis ir darnus Lietuvos kuršių nerijos ir Neringos savivaldybės vystymas: planavimo ir politiniai aspektai

• Main Author: Paulius Kavaliauskas
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius Gediminas Technical University 2010-03-01
• Series: Technological and Economic Development of Economy
• Subjects: sustainable and balanced development; master plan of municipality; landscape protection; Curonian spit national park; world heritage site
• Online Access: https://journals.vgtu.lt/index.php/TEDE/article/view/5836

There are some significant positive accents in the history of Curonian spit land use management as well as important negative factors, including political, professional and specific. The new Master plan for Neringa municipality was prepared trying to take a more modern path adopted to the unique territory, ensuring balance of social, economical and ecological development and preservation of its valuables. The general development strategy is formed harmonizing the following development trends basic for this kind of territory: 1) natural conservation, 2) cultural conservation and 3) recreation. Based on the existing or planned priorities, the following generalized sectors, reflecting the different structure of development strategy, were distinguished in the longitudinal profile of Curonian spit: strict natural and partly cultural conservation strategy, limited natural or natural–cultural conservation strategy, limited natural–cultural conservation and sustainable recreation and urban development strategy, limited cultural–natural conservation, sustainable recreation and limited urban development strategy, limited cultural–natural conservation, intensive recreation and limited urban development strategy. The ambitious political war between the State Service for Protected Areas and the Neringa Municipality cannot be regarded as the best way of finding solutions of ideological, legal or planning inconsistencies whereas the current countering to Master Plan and incorrect chicanery regarding its solutions is an expression of ambitions and “revenge” on the Neringa Municipality. Rational solution in the existing perverted situation is to go back to integrated planning of Curonian spit. This would offer a possibility to merge together in one planning document of the Curonian spit national park management plan and Master plans of Neringa and Klaipeda (Smiltyne zone) municipalities. Santrauka Kuršių nerijos raidoje išsiskiria tiek teigiami, tiek neigiami jos žemenaudos ir planavimo aspektai, įskaitant politinius, profesinius bei specifinius vietinius. Naujasis Neringos savivaldybės bendrasis planas buvo parengtas bandant pasirinkti modernesni planavimo būdą, pritaikyta šiai unikaliai teritorijai ir darninanti socialinį, ekonominį ir ekologinį jos vystymą bei vertybių išsaugojimą. Generaline teritorijos naudojimo strategija buvo formuojama derinant tris svarbiausias jos vystymo kryptis: 1) gamtosaugą, 2) kultūros paveldo išsaugojimą, 3) rekreaciją. Pagal susiformavusius arba numatomus šiu krypčių prioritetus Kuršių nerijos išilginiame profilyje buvo išskirti tokie apibendrinti skirtinga vystymo strategijos struktūra išreiškiantys Neringos ruožai: griežtos gamtinės, iš dalies kultūrinės, konservacijos; ribotos gamtinės arba gamtinės‐kultūrinės konservacijos; ribotos gamtinės‐kultūrinės konservacijos ir tausojamosios rekreacijos be urbanistinio vystymo; ribotos kultūrinės‐gamtinės konservacijos, tausojamosios rekreacijos ir riboto urbanistinio vystymo; ribotos kultūrinės‐gamtinės konservacijos; intensyvios rekreacijos ir riboto urbanistinio vystymo. Politinė prieštara tarp Valstybinės saugomu teritorijų tarnybos ir Neringos savivaldybės esmingai trukdo rasti geriausius ideologinius, teisinius bei kraštotvarkos sprendimus, sudaro prielaidas pasireikšti savotiškam “kerštui” Bendrojo plano ir Neringos savivaldybės institucijų adresų. Todel racionaliausias sprendimas dabartinėje beviltiškai iškreiptoje situacijoje – grįžti prie integralaus Kuršių nerijos planavimo. Tai reikštų politinės valios pastangomis sujungti viename planavimo dokumente Kuršių nerijos nacionalinio parko planą bei Neringos ir Klaipėdos (Smiltynės zona) savivaldybių bendruosius planus. Antra vertus, būtina ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo su pietinės Kuršiu nerijos dalies valdymo institucijomis ir parengti bendrą visos nerijos pletotes vizija. First published online: 21 Oct 2010 Reikšminiai žodžiai: tausojamasis ir darnus vystymas, savivaldybes bendrasis planas, kraštovaizdžio apsauga, Kuršiu nerijos nacionalinis parkas, pasaulio paveldo vietove