Ateizmas: istorija ir metodologija
Straipsnyje apžvelgiama ateizmo istorija, kurio ištakas autorius įžvelgia senovės graikų kultūroje, argumentuodamas tai šio žodžio etimologija. Teigiama, kad senovės graikų ateizmas įsiliejo į bendrą graikų dvasinės kultūros intelektualinės revoliucijos srautą, kuris reiškė kritinio ir teorinio mąst...
Main Author: | |
---|---|
Format: | Article |
Language: | English |
Published: |
Vilnius University Press
2014-09-01
|
Series: | Problemos |
Subjects: | |
Online Access: | http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6381 |
id |
doaj-7bc7af9e4146403899cafcb94b6a97a0 |
---|---|
record_format |
Article |
spelling |
doaj-7bc7af9e4146403899cafcb94b6a97a02020-11-25T02:33:51ZengVilnius University PressProblemos1392-11262424-61582014-09-012910.15388/Problemos.1983.29.6381Ateizmas: istorija ir metodologijaJokūbas MinkevičiusStraipsnyje apžvelgiama ateizmo istorija, kurio ištakas autorius įžvelgia senovės graikų kultūroje, argumentuodamas tai šio žodžio etimologija. Teigiama, kad senovės graikų ateizmas įsiliejo į bendrą graikų dvasinės kultūros intelektualinės revoliucijos srautą, kuris reiškė kritinio ir teorinio mąstymo tapsmą, t. y. šuolį iš mythos į logos. Pirmajai ateizmo revoliucijai nepavyko įveikti religijos, kadangi graikų ateizmas reiškė ne absoliutų dievų paneigimą, bet tik jų pašalinimą iš tiesioginės veiklos realiame gyvenime. Antroji revoliucija sutampa su Renesansu ir porenesansiniu laikotarpiu. Tuo metu religija buvo laikoma nemoksliškumo ir apgaulės produktu dėl M. Koperniko, Ch. Darwino, Pavlovo atradimų ir pasiekimų gamtos moksle. Trečiąja revoliucija prieš religiją tapo K. Marxo ir F. Engelso istorinis materializmas, kuris religiją, filosofiją, moralę ir t. t. aiškino materialine praktika ir su gamybos būdu susijusiais socialiniais santykiais bei visuomenės santvarka. Religija yra neatskiriama socialinio kultūrinio ir etninio visuomenės gyvenimo dalis.http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6381Ateizmasantikamarksizmasistorijametodologija |
collection |
DOAJ |
language |
English |
format |
Article |
sources |
DOAJ |
author |
Jokūbas Minkevičius |
spellingShingle |
Jokūbas Minkevičius Ateizmas: istorija ir metodologija Problemos Ateizmas antika marksizmas istorija metodologija |
author_facet |
Jokūbas Minkevičius |
author_sort |
Jokūbas Minkevičius |
title |
Ateizmas: istorija ir metodologija |
title_short |
Ateizmas: istorija ir metodologija |
title_full |
Ateizmas: istorija ir metodologija |
title_fullStr |
Ateizmas: istorija ir metodologija |
title_full_unstemmed |
Ateizmas: istorija ir metodologija |
title_sort |
ateizmas: istorija ir metodologija |
publisher |
Vilnius University Press |
series |
Problemos |
issn |
1392-1126 2424-6158 |
publishDate |
2014-09-01 |
description |
Straipsnyje apžvelgiama ateizmo istorija, kurio ištakas autorius įžvelgia senovės graikų kultūroje, argumentuodamas tai šio žodžio etimologija. Teigiama, kad senovės graikų ateizmas įsiliejo į bendrą graikų dvasinės kultūros intelektualinės revoliucijos srautą, kuris reiškė kritinio ir teorinio mąstymo tapsmą, t. y. šuolį iš mythos į logos. Pirmajai ateizmo revoliucijai nepavyko įveikti religijos, kadangi graikų ateizmas reiškė ne absoliutų dievų paneigimą, bet tik jų pašalinimą iš tiesioginės veiklos realiame gyvenime. Antroji revoliucija sutampa su Renesansu ir porenesansiniu laikotarpiu. Tuo metu religija buvo laikoma nemoksliškumo ir apgaulės produktu dėl M. Koperniko, Ch. Darwino, Pavlovo atradimų ir pasiekimų gamtos moksle. Trečiąja revoliucija prieš religiją tapo K. Marxo ir F. Engelso istorinis materializmas, kuris religiją, filosofiją, moralę ir t. t. aiškino materialine praktika ir su gamybos būdu susijusiais socialiniais santykiais bei visuomenės santvarka. Religija yra neatskiriama socialinio kultūrinio ir etninio visuomenės gyvenimo dalis. |
topic |
Ateizmas antika marksizmas istorija metodologija |
url |
http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6381 |
work_keys_str_mv |
AT jokubasminkevicius ateizmasistorijairmetodologija |
_version_ |
1724812064472432640 |