К вопросу об имперфективации глаголов в литовском языке

• Main Author: Elzė Galnaitytė
• Format: Article
• Language: deu
• Published: Vilnius University 2011-05-01
• Series: Baltistica
• Subjects: veiksmažodžių imperfektyvumas; aspektologija; leksinės reikšmės
• Online Access: http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/861
• ISSN: 0132-6503; 2345-0045

<p><strong>LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ IMPERFEKTYVUMO KLAUSIMU</strong></p><p><em>Reziumė</em></p><p>Vienas iš aktualių ir galutinai neišspręstų klausimų lietuvių kalbos aspektologijoje yra leksinių veiksmažodžių priešdėlių ir priesagų reikšmių atribojimas nuo gramatinių ir jų tarpusavio są­veika.</p><p>Straipsnyje bandoma plačiau šiuo požiūriu patyrinėti priesagos <em>-inė-ti<strong> </strong></em>funkcijas, kai ji pri­jungiama prie priešdėlėtų veiksmažodžių. Be to, buvo domėtasi priešdėlėtų veiksmažodžių su prie­saga <em>-inė-ti<strong> </strong></em>vartojimo dažnumu skirtingo stiliaus kūriniuose (žr. lentelę).</p><p>Duomenys rodo, kad priesaga <em>-inė-ti<strong> </strong></em>nėra universali veiksmažodžių imperfektyvumo (t.y. eigos veikslo veiksmažodžių, gretintinų su tais pačiais priešdėlėtaisiais įvykio veikslo veiksmažo­džiais veikslo atžvilgiu) darybos priemonė: išskyrus kai kuriuos atvejus, ją galima prijungti tik prie tų priešdėlėtų veiksmažodžių, kurie, būdami be priešdėlio, jau turi šios priesagos variantą, pvz., <em>apžiūrėti — apžiūrinėti<strong> </strong></em>(plg.: <em>žiūrėti — žiūrinėti).<strong> </strong></em>Vadinasi, tam tikrų semantinių veiksmažodžių grupių leksinė reikšmė nesiderina su veiksmo kartojimosi, iteratyvumo sąvoka (plg.: <em>dainuoti, ma­tyti, svajoti).</em></p><p>Leksinės reikšmės atžvilgiu priešdėlėtieji veiksmažodžiai su priesaga <em>-inė-ti<strong> </strong></em>skirtini į dvi gru­pes. Vieni žymi neapibrėžtai pasikartojantį veiksmą, kartais su deminutyvinės reikšmės atspalviu <em>(uždarinėti, palikinėti),<strong> </strong></em>kiti reiškia nesikartojantį, besitęsiantį duratyvinį veiksmą <em>(įrodinėti, atsa­kinėti).<strong> </strong></em>Toks priesagos <em>-inė-ti<strong> </strong></em>iteratyvinės reikšmės nublankimas paprastai pastebimas tuo atveju, kai priešdėlis labai žymiai arba visiškai pakeičia veiksmažodžio leksinę reikšmę.</p><p>Dauguma priešdėlėtų veiksmažodžių su priesaga <em>-inė-ti<strong> </strong></em>yra eigos veikslo, nes jie žymi neribotą veiksmą. Dalis šių veiksmažodžių priskirtina vienaveiksliams eigos veikslo veiksmažodžiams, nes jie savo leksine reikšme (veiksmo kartojimasis) skiriasi nuo priešdėlėtų įvykio veikslo veiksmažodžių (plg.: <em>atsisakyti </em>ir <em>atsisakinėti, atidaryti </em>ir <em>atidarinėti).<strong> </strong></em>Kiti veikslo atžvilgiu gali būti gretintini su atitinkamais įvykio veikslo veiksmažodžiais, kadangi priesagos <em>-inė-ti<strong> </strong></em>leksinė reikšmė gana neryški (plg.: <em>įrodyti — įrodinėti).<strong></strong></em></p><p>Mažesnė šios darybos veiksmažodžių dalis turi įvykio veikslo reikšmę. Jie žymi pasikarto­jantį veiksmą, bet tas veiksmas suvokiamas kaip ribotas (plg.: <em>išrausinėti, patyrinėti).<strong> </strong></em>Šiuo atveju didelę įtaką turi leksinės priešdėlių reikšmės, kurios įvairiai išryškina ir pabrėžia veiksmo ribotumo sąvoką.</p><p>Tokiu būdu, priesaga <em>-inė-ti<strong>, </strong></em>išskyrus tuos retus atvejus, kai jos leksinė reikšmė yra nublan­kusi, dabartinėje lietuvių kalboje atlieka žodžių darybos funkciją.</p>