Socialinis pažinimas kaip vertybių teorija (W. Windelbandas, H. Rickertas)

Straipsnyje analizuojama neokantizmo atstovų (W.Windelbando, H. Rickerto) socialinio pažinimo samprata, tiesos ir vertybės perskyros problema. Neokantininkai, pažinimą pagal jo metodus suskirstę į gamtamokslinį ir istorinį, siekė išvengti gamtos ir visuomenės mokslų supriešinimo ir išsaugoti monist...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Justinas Karosas
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2014-09-01
Series:Problemos
Subjects:
Online Access:http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6819
id doaj-9946ca76830046a39bbace4878adb0e8
record_format Article
spelling doaj-9946ca76830046a39bbace4878adb0e82020-11-25T00:54:21ZengVilnius University PressProblemos1392-11262424-61582014-09-015710.15388/Problemos.2000.57.6819Socialinis pažinimas kaip vertybių teorija (W. Windelbandas, H. Rickertas)Justinas KarosasStraipsnyje analizuojama neokantizmo atstovų (W.Windelbando, H. Rickerto) socialinio pažinimo samprata, tiesos ir vertybės perskyros problema. Neokantininkai, pažinimą pagal jo metodus suskirstę į gamtamokslinį ir istorinį, siekė išvengti gamtos ir visuomenės mokslų supriešinimo ir išsaugoti monistinį pažinimo pobūdį. Riba tarp natūros ir kultūros pirmiausia nubrėžiama vertybių. Jos leidžia rekonstruoti ne tik pačią kultūrą, bet ir jos pažinimą, teorinį kultūros pasaulio rekonstravimą. Neokantininkai teigė, kad vertybių pasaulis yra transcendentinis. Pažinimo, suaugusio su vertybėmis, objektyvumą daro problemišką ta aplinkybė, kad vertybė visuomet yra tam tikra subjekto ir objekto koreliacija. Neokantininkai, pripažinę kultūros pasaulio vertybinę prigimtį, ieškojo būdų, kaip socialinei teorijai suteikti objektyvumo, o jos turinį padaryti bešališką: tam grynojo transcendento sferoje susidariusios vertybės paskelbiamos ne individualiomis, o visuotinėmis. Gamtos ir visuomenės pažinimas skiriasi metodais: individualizuojantis (ideografinis) metodas būdingas kultūros (istorijos) mokslams, jis operuoja ne tiesomis, o vertybėmis.http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6819Vertybėtiesasocialinis pažinimasneokantizmaskultūra
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author Justinas Karosas
spellingShingle Justinas Karosas
Socialinis pažinimas kaip vertybių teorija (W. Windelbandas, H. Rickertas)
Problemos
Vertybė
tiesa
socialinis pažinimas
neokantizmas
kultūra
author_facet Justinas Karosas
author_sort Justinas Karosas
title Socialinis pažinimas kaip vertybių teorija (W. Windelbandas, H. Rickertas)
title_short Socialinis pažinimas kaip vertybių teorija (W. Windelbandas, H. Rickertas)
title_full Socialinis pažinimas kaip vertybių teorija (W. Windelbandas, H. Rickertas)
title_fullStr Socialinis pažinimas kaip vertybių teorija (W. Windelbandas, H. Rickertas)
title_full_unstemmed Socialinis pažinimas kaip vertybių teorija (W. Windelbandas, H. Rickertas)
title_sort socialinis pažinimas kaip vertybių teorija (w. windelbandas, h. rickertas)
publisher Vilnius University Press
series Problemos
issn 1392-1126
2424-6158
publishDate 2014-09-01
description Straipsnyje analizuojama neokantizmo atstovų (W.Windelbando, H. Rickerto) socialinio pažinimo samprata, tiesos ir vertybės perskyros problema. Neokantininkai, pažinimą pagal jo metodus suskirstę į gamtamokslinį ir istorinį, siekė išvengti gamtos ir visuomenės mokslų supriešinimo ir išsaugoti monistinį pažinimo pobūdį. Riba tarp natūros ir kultūros pirmiausia nubrėžiama vertybių. Jos leidžia rekonstruoti ne tik pačią kultūrą, bet ir jos pažinimą, teorinį kultūros pasaulio rekonstravimą. Neokantininkai teigė, kad vertybių pasaulis yra transcendentinis. Pažinimo, suaugusio su vertybėmis, objektyvumą daro problemišką ta aplinkybė, kad vertybė visuomet yra tam tikra subjekto ir objekto koreliacija. Neokantininkai, pripažinę kultūros pasaulio vertybinę prigimtį, ieškojo būdų, kaip socialinei teorijai suteikti objektyvumo, o jos turinį padaryti bešališką: tam grynojo transcendento sferoje susidariusios vertybės paskelbiamos ne individualiomis, o visuotinėmis. Gamtos ir visuomenės pažinimas skiriasi metodais: individualizuojantis (ideografinis) metodas būdingas kultūros (istorijos) mokslams, jis operuoja ne tiesomis, o vertybėmis.
topic Vertybė
tiesa
socialinis pažinimas
neokantizmas
kultūra
url http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6819
work_keys_str_mv AT justinaskarosas socialinispazinimaskaipvertybiuteorijawwindelbandashrickertas
_version_ 1725234715365998592