POLITIKOS MOKSLO ATSIRADIMO FILOSOFINĖS PRIELAIDOS

Straipsnyje analizuojamos pagrindinės politikos mokslo atsiradimo prielaidos. Įprasta manyti, jog politikos mokslo gimimą iš esmės lėmė pozityvizmo filosofija. Šiame straipsnyje bandoma parodyti, kad tam tikros politikos mokslo prielaidos buvo suformuotos gerokai anksčiau. Klasikinės politikos samp...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Mindaugas Stoškus
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2011-01-01
Series:Problemos
Online Access:http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/1322
id doaj-a0ce4ce1fa134318af4b4a674ce5c27f
record_format Article
spelling doaj-a0ce4ce1fa134318af4b4a674ce5c27f2020-11-25T01:55:49ZengVilnius University PressProblemos1392-11262424-61582011-01-017910.15388/Problemos.2011.0.1322POLITIKOS MOKSLO ATSIRADIMO FILOSOFINĖS PRIELAIDOSMindaugas Stoškus Straipsnyje analizuojamos pagrindinės politikos mokslo atsiradimo prielaidos. Įprasta manyti, jog politikos mokslo gimimą iš esmės lėmė pozityvizmo filosofija. Šiame straipsnyje bandoma parodyti, kad tam tikros politikos mokslo prielaidos buvo suformuotos gerokai anksčiau. Klasikinės politikos sampratos atmetimas ir naujos, modernios politikos sampratos formavimasis, pastebimas jau Renesanso pasaulėjautoje, N. Machiavelli’o ir Th. Hobbeso politinėse teorijose, leido iškelti žmogaus ir politikos „konstruojamumo“ idėjas. Teigiama, jog moderni politikos samprata buvo viena iš būtinų politikos mokslo sąlygų. XVII a. mokslo revoliucija paskatino mąstytojus į filosofiją perkelti gamtos mokslų metodus. Gamtos mokslų metodais pakelti filosofiją į naują mokslinį lygmenį buvo vienas didžiausių daugelio Apšvietos filosofų tikslų. Taigi, kai pozityvistai prakalbo apie būtinybę sukurti naujus pozityvius mokslus apie žmogų ir visuomenę, intelektualiems pokyčiams jau buvo visiškai pasirengta. Pagrindiniai žodžiai: Renesansas, Apšvieta, pozityvizmas, Millis, Comte’as. Philosophical Presuppositions of the Emergence of Political Science Mindaugas Stoškus Summary The paper deals with the main presuppositions of the emergence of political science. The aim is to show that the rupture in the history of political philosophy in the Renaissance, the refusal of the classical political thought about human nature as zoon politikon and about purpose of state, and the birth of modern political ideas about politics as mechanics, was conditio sine qua non for the emergence of the new political science. Main philosophers who initiated this rupture were N. Machiavelli and Th. Hobbes. The 17th century scientific revolution and Enlightenment helped to bring the methods of natural sciences into philosophy. All those ideas were fused together in Positivism which played a pivotal role in the emergence of Political science. Keywords: Renaissance, Enlightenment, positivism, Mill, Comte. http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/1322
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author Mindaugas Stoškus
spellingShingle Mindaugas Stoškus
POLITIKOS MOKSLO ATSIRADIMO FILOSOFINĖS PRIELAIDOS
Problemos
author_facet Mindaugas Stoškus
author_sort Mindaugas Stoškus
title POLITIKOS MOKSLO ATSIRADIMO FILOSOFINĖS PRIELAIDOS
title_short POLITIKOS MOKSLO ATSIRADIMO FILOSOFINĖS PRIELAIDOS
title_full POLITIKOS MOKSLO ATSIRADIMO FILOSOFINĖS PRIELAIDOS
title_fullStr POLITIKOS MOKSLO ATSIRADIMO FILOSOFINĖS PRIELAIDOS
title_full_unstemmed POLITIKOS MOKSLO ATSIRADIMO FILOSOFINĖS PRIELAIDOS
title_sort politikos mokslo atsiradimo filosofinės prielaidos
publisher Vilnius University Press
series Problemos
issn 1392-1126
2424-6158
publishDate 2011-01-01
description Straipsnyje analizuojamos pagrindinės politikos mokslo atsiradimo prielaidos. Įprasta manyti, jog politikos mokslo gimimą iš esmės lėmė pozityvizmo filosofija. Šiame straipsnyje bandoma parodyti, kad tam tikros politikos mokslo prielaidos buvo suformuotos gerokai anksčiau. Klasikinės politikos sampratos atmetimas ir naujos, modernios politikos sampratos formavimasis, pastebimas jau Renesanso pasaulėjautoje, N. Machiavelli’o ir Th. Hobbeso politinėse teorijose, leido iškelti žmogaus ir politikos „konstruojamumo“ idėjas. Teigiama, jog moderni politikos samprata buvo viena iš būtinų politikos mokslo sąlygų. XVII a. mokslo revoliucija paskatino mąstytojus į filosofiją perkelti gamtos mokslų metodus. Gamtos mokslų metodais pakelti filosofiją į naują mokslinį lygmenį buvo vienas didžiausių daugelio Apšvietos filosofų tikslų. Taigi, kai pozityvistai prakalbo apie būtinybę sukurti naujus pozityvius mokslus apie žmogų ir visuomenę, intelektualiems pokyčiams jau buvo visiškai pasirengta. Pagrindiniai žodžiai: Renesansas, Apšvieta, pozityvizmas, Millis, Comte’as. Philosophical Presuppositions of the Emergence of Political Science Mindaugas Stoškus Summary The paper deals with the main presuppositions of the emergence of political science. The aim is to show that the rupture in the history of political philosophy in the Renaissance, the refusal of the classical political thought about human nature as zoon politikon and about purpose of state, and the birth of modern political ideas about politics as mechanics, was conditio sine qua non for the emergence of the new political science. Main philosophers who initiated this rupture were N. Machiavelli and Th. Hobbes. The 17th century scientific revolution and Enlightenment helped to bring the methods of natural sciences into philosophy. All those ideas were fused together in Positivism which played a pivotal role in the emergence of Political science. Keywords: Renaissance, Enlightenment, positivism, Mill, Comte.
url http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/1322
work_keys_str_mv AT mindaugasstoskus politikosmoksloatsiradimofilosofinesprielaidos
_version_ 1724983263898894336