Risk factors of esophagojejunal anastomosis leakage after total gastrectomy

Background/Aim Esophagojejunal anastomotic leakage (EJAL) after total gastrectomy is one of the most frequent life-threatening complications. The rate of EJAL after total gastrectomy is about 2–11% worlwide. The aim of this study was to identify the independent prognostic risk factors that may pre...

Full description

Bibliographic Details
Main Authors: Mindaugas Kiudelis, Jonas Bernotas, Antanas Mickevičius, Žilvinas Endzinas, Almantas Maleckas
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2013-01-01
Series:Lietuvos Chirurgija
Online Access:http://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/1571
id doaj-c0a86bdd4094415eb4a66a425408fa06
record_format Article
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author Mindaugas Kiudelis
Jonas Bernotas
Antanas Mickevičius
Žilvinas Endzinas
Almantas Maleckas
spellingShingle Mindaugas Kiudelis
Jonas Bernotas
Antanas Mickevičius
Žilvinas Endzinas
Almantas Maleckas
Risk factors of esophagojejunal anastomosis leakage after total gastrectomy
Lietuvos Chirurgija
author_facet Mindaugas Kiudelis
Jonas Bernotas
Antanas Mickevičius
Žilvinas Endzinas
Almantas Maleckas
author_sort Mindaugas Kiudelis
title Risk factors of esophagojejunal anastomosis leakage after total gastrectomy
title_short Risk factors of esophagojejunal anastomosis leakage after total gastrectomy
title_full Risk factors of esophagojejunal anastomosis leakage after total gastrectomy
title_fullStr Risk factors of esophagojejunal anastomosis leakage after total gastrectomy
title_full_unstemmed Risk factors of esophagojejunal anastomosis leakage after total gastrectomy
title_sort risk factors of esophagojejunal anastomosis leakage after total gastrectomy
publisher Vilnius University Press
series Lietuvos Chirurgija
issn 1392-0995
1648-9942
publishDate 2013-01-01
description Background/Aim Esophagojejunal anastomotic leakage (EJAL) after total gastrectomy is one of the most frequent life-threatening complications. The rate of EJAL after total gastrectomy is about 2–11% worlwide. The aim of this study was to identify the independent prognostic risk factors that may predict EJAL progression for patients after total gastrectomy. Materials and methods This retrospective study analyzed medical records of 175 patients. All these patients had underwent radical gastrectomy due to gastric cancer. The analyzed factors were: age, gender, American Society of Anaesthesiologists (ASA) funtional class, splenectomy, anastomosis technique, operative time, cancer stage, the number of dissected lymph nodes, the number of metastatic lymph nodes, resection margins. White blood cells count, C reactive protein (CRP) value, body temperature, drain output were calculated in the early postoperative period. Results The average age of the patients was 63.2 ± 11.5 years. The EJAL rate was found to be 6.3%. The mortality rate among patients who developed EJAL was 9%. Postoperative laboratory and clinical findings significantly related to EJAL were the average temperature of 4 postoperative days >37.2 oC (p = 0.018), postoperative white blood cell count >16.7 x 109/l (p = 0.031), postoperative CRP level >160 mg/l (p = 0.001) and operative time >248 min (p = 0.009), although the binary logistic regression analysis revealed that none of these variables can be used as statisticaly significant predictors for EJAL. Conclusions The esofagojejunal anastomotic leakage rate of 6.3% was found among patients undergoing radical gastrectomy due to gastric carcinoma. Mortality rate in case of EJAL increases up to 9%. In our study, we didn’t find any independent predictors for EJAL. Key words: gastrectomy, esophagojejunal anastomosis leakage, risk factors Ezofagojejuninės jungties nesandarumo išsivystymo rizikos veiksniai po gastrektomijos Įvadas Ezofagojejuninės jungties nesandarumas (EJJN) po gastrektomijos yra viena iš didžiausią grėsmę gyvybei keliančių komplikacijų. Mokslinių tyrimų duomenimis, EJJN dažnis svyruoja nuo 2 iki 11 %. Darbo tikslas – nustatyti rizikos veiksnius, darančius įtaką ezofagojejuninės jungties nesandarumo vystymuisi po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio, ir prognozuoti jų įtaką EJJN išsivystymui. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai ištirta 175 pacientų medicininė dokumentacija. Tirtiems pacientams 2006–2010 metais atlikta gastrektomija dėl skrandžio vėžio. Analizuoti veiksniai: amžius, lytis, Amerikos anesteziologų asociacijos (ASA) funkcinė klasė, splenektomija, jungties susiuvimo būdas, operacijos trukmė, naviko stadija, operacijos metu pašalintų limfmazgių skaičius, limfmazgių su mestazėmis skaičius, rezekciniai kraštai. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu vertinta leukocitų kiekis, C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija kraujyje, pooperacinė temperatūra, sekrecija pro drenus. Rezultatai Tirtų pacientų amžiaus vidurkis 63,2±11,5 metų. Vyrų 50,6 %, moterų 49,4 %. EJJN dažnis 6,3 %. Turėjusių EJJN pacientų mirtingumas siekė 9 %. Nustatyti rizikos veiksniai, statistiškai patikimai susiję su EJJN išsivystymu. Jų reikšmės patikslintos randant ROC kreivės lūžio taškus: 4 parų vidutinė temperatūra 37,15oC (p=0,018), maksimalios leukocitų (11,7x109/l, p=0,031) ir C reaktyviojo baltymo reikšmės (159,95 mg/l, p=0,001), operacijos trukmė 247,5 min (p=0,009). Tačiau binarinė logistinė regresija parodė, kad šie kriterijai negali būti statistiškai patikimi prognoziniai EJJN vystymosi veiksniai. Išvados Ezofagojejuninės jungties nesandarumo dažnis po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio yra 6,3%, šią komplikaciją turėjusių pacientų mirštamumas – 9%. Savo tyrime neradome prognostiškai reikšmingų rizikos veiksnių. Reikšminiai žodžiai: gastrektomija, ezofagojejuninės jungties nesandarumas, rizikos veiksniai
url http://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/1571
work_keys_str_mv AT mindaugaskiudelis riskfactorsofesophagojejunalanastomosisleakageaftertotalgastrectomy
AT jonasbernotas riskfactorsofesophagojejunalanastomosisleakageaftertotalgastrectomy
AT antanasmickevicius riskfactorsofesophagojejunalanastomosisleakageaftertotalgastrectomy
AT zilvinasendzinas riskfactorsofesophagojejunalanastomosisleakageaftertotalgastrectomy
AT almantasmaleckas riskfactorsofesophagojejunalanastomosisleakageaftertotalgastrectomy
_version_ 1725872899885105152
spelling doaj-c0a86bdd4094415eb4a66a425408fa062020-11-24T21:53:05ZengVilnius University PressLietuvos Chirurgija1392-09951648-99422013-01-01121-2Risk factors of esophagojejunal anastomosis leakage after total gastrectomyMindaugas KiudelisJonas BernotasAntanas MickevičiusŽilvinas EndzinasAlmantas Maleckas Background/Aim Esophagojejunal anastomotic leakage (EJAL) after total gastrectomy is one of the most frequent life-threatening complications. The rate of EJAL after total gastrectomy is about 2–11% worlwide. The aim of this study was to identify the independent prognostic risk factors that may predict EJAL progression for patients after total gastrectomy. Materials and methods This retrospective study analyzed medical records of 175 patients. All these patients had underwent radical gastrectomy due to gastric cancer. The analyzed factors were: age, gender, American Society of Anaesthesiologists (ASA) funtional class, splenectomy, anastomosis technique, operative time, cancer stage, the number of dissected lymph nodes, the number of metastatic lymph nodes, resection margins. White blood cells count, C reactive protein (CRP) value, body temperature, drain output were calculated in the early postoperative period. Results The average age of the patients was 63.2 ± 11.5 years. The EJAL rate was found to be 6.3%. The mortality rate among patients who developed EJAL was 9%. Postoperative laboratory and clinical findings significantly related to EJAL were the average temperature of 4 postoperative days >37.2 oC (p = 0.018), postoperative white blood cell count >16.7 x 109/l (p = 0.031), postoperative CRP level >160 mg/l (p = 0.001) and operative time >248 min (p = 0.009), although the binary logistic regression analysis revealed that none of these variables can be used as statisticaly significant predictors for EJAL. Conclusions The esofagojejunal anastomotic leakage rate of 6.3% was found among patients undergoing radical gastrectomy due to gastric carcinoma. Mortality rate in case of EJAL increases up to 9%. In our study, we didn’t find any independent predictors for EJAL. Key words: gastrectomy, esophagojejunal anastomosis leakage, risk factors Ezofagojejuninės jungties nesandarumo išsivystymo rizikos veiksniai po gastrektomijos Įvadas Ezofagojejuninės jungties nesandarumas (EJJN) po gastrektomijos yra viena iš didžiausią grėsmę gyvybei keliančių komplikacijų. Mokslinių tyrimų duomenimis, EJJN dažnis svyruoja nuo 2 iki 11 %. Darbo tikslas – nustatyti rizikos veiksnius, darančius įtaką ezofagojejuninės jungties nesandarumo vystymuisi po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio, ir prognozuoti jų įtaką EJJN išsivystymui. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai ištirta 175 pacientų medicininė dokumentacija. Tirtiems pacientams 2006–2010 metais atlikta gastrektomija dėl skrandžio vėžio. Analizuoti veiksniai: amžius, lytis, Amerikos anesteziologų asociacijos (ASA) funkcinė klasė, splenektomija, jungties susiuvimo būdas, operacijos trukmė, naviko stadija, operacijos metu pašalintų limfmazgių skaičius, limfmazgių su mestazėmis skaičius, rezekciniai kraštai. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu vertinta leukocitų kiekis, C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija kraujyje, pooperacinė temperatūra, sekrecija pro drenus. Rezultatai Tirtų pacientų amžiaus vidurkis 63,2±11,5 metų. Vyrų 50,6 %, moterų 49,4 %. EJJN dažnis 6,3 %. Turėjusių EJJN pacientų mirtingumas siekė 9 %. Nustatyti rizikos veiksniai, statistiškai patikimai susiję su EJJN išsivystymu. Jų reikšmės patikslintos randant ROC kreivės lūžio taškus: 4 parų vidutinė temperatūra 37,15oC (p=0,018), maksimalios leukocitų (11,7x109/l, p=0,031) ir C reaktyviojo baltymo reikšmės (159,95 mg/l, p=0,001), operacijos trukmė 247,5 min (p=0,009). Tačiau binarinė logistinė regresija parodė, kad šie kriterijai negali būti statistiškai patikimi prognoziniai EJJN vystymosi veiksniai. Išvados Ezofagojejuninės jungties nesandarumo dažnis po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio yra 6,3%, šią komplikaciją turėjusių pacientų mirštamumas – 9%. Savo tyrime neradome prognostiškai reikšmingų rizikos veiksnių. Reikšminiai žodžiai: gastrektomija, ezofagojejuninės jungties nesandarumas, rizikos veiksniai http://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/1571