Lietuvių liaudies pedagoginė-išmintis ir jos atspindžiai rašytiniuose šaltiniuose
Straipsnio tikslas – atskleisti lietuvių liaudies tradicinio ugdymo patyrimą ir idėjas, socialines ir kultūrines tradicijas, lėmusias žmogaus, kaip aukščiausio kultūros veikėjo, ugdymą, reikalavimus žmogaus elgesiui, ugdymo būdus, priemones ir taisykles. Iš įvairių aplinkos veiksnių – gamtos, buitie...
Main Author: | |
---|---|
Format: | Article |
Language: | English |
Published: |
Vilnius University Press
2016-01-01
|
Series: | Acta Paedagogica Vilnensia |
Subjects: | |
Online Access: | http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/9410 |
id |
doaj-c2d23dff872c4a41b5946d74961eb650 |
---|---|
record_format |
Article |
spelling |
doaj-c2d23dff872c4a41b5946d74961eb6502020-11-25T00:28:29ZengVilnius University PressActa Paedagogica Vilnensia1392-50161648-665X2016-01-01410.15388/ActPaed.1997.04.9410Lietuvių liaudies pedagoginė-išmintis ir jos atspindžiai rašytiniuose šaltiniuoseRomas VasiliauskasStraipsnio tikslas – atskleisti lietuvių liaudies tradicinio ugdymo patyrimą ir idėjas, socialines ir kultūrines tradicijas, lėmusias žmogaus, kaip aukščiausio kultūros veikėjo, ugdymą, reikalavimus žmogaus elgesiui, ugdymo būdus, priemones ir taisykles. Iš įvairių aplinkos veiksnių – gamtos, buities, darbo, tautosakos, papročių – veikusių tradicinę ugdymo raidą, reikia išskirti krikščionybės priėmimą (1375) ir raštijos gimtąja kalba atsiradimą Lietuvoje (1547). Ikikrikščioniškajam periodui būdingas glaudus žmogaus ryšys su gamta, papročiai ir žodinė tradicija. Vaiko nenutrūkstamais santykiais su natūralia aplinka formavosi pažiūros, idealai, pasaulėžiūra, atitinkanti to meto pasaulio suvokimą. Pagoniškojoje Lietuvoje tikrovė, kasdieninio gyvenimo faktai buvo „įvilkti" į magines, ritualines formas. Krikščionybė iš esmės pakoregavo pasaulėžiūrinius akcentus: vietoje daugelio garbinimo objektų iškeliama Dievo meilė kaip svarbiausioji liaudies ugdytoja. Įvedus krikščionybę, pagoniškosios ir krikščioniškosios kultūros sąveikos procese kito požiūris į gyvenimo, ugdymo tikslus, žodinės tradicijos, šeimos tradicijų, ugdymo metodų paskirtį. Atsiradus spaudai gimtąja kalba, liaudies pedagoginė mintis pasipildė nauju turiniu. Nesant rašytinių šaltinių, liaudis per amžius atmintyje saugojo įvairių gyvenimo sričių žinias ir patyrimą, kurį perdavė kitoms kartoms. Spausdintas žodis pakeitė iš esmės šią praktiką, sudarė naujas sąlygas pedagoginei minčiai plisti. Liaudies pedagoginė išmintis plačiai atsispindėjo istorikų, etnografų, tautosakininkų (L. Jucevičiaus, S. Daukanto, M. Valančiaus) darbuose. Autoriai iškėlė tradicinio ugdymo idėjas ir patyrimą: gimtosios kalbos reikšmę, tautosakinę išmintį, sveiką gyvenimo būdą ir jo įtaką vaikui, šeimą kaip papročių, tradicijų puoselėtoją ir saugotoją, dorinių savybių – dievotumo, teisingumo, sąžiningumo, darbštumo ugdymą liaudies pedagogikos priemonėmis, pavyzdžio, pamokymų dorinę reikšmę.http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/9410liaudies pedagogikakultūrinės tradicijostradicinis ugdymaspedagoginė išmintisetnopedagoginės idėjos |
collection |
DOAJ |
language |
English |
format |
Article |
sources |
DOAJ |
author |
Romas Vasiliauskas |
spellingShingle |
Romas Vasiliauskas Lietuvių liaudies pedagoginė-išmintis ir jos atspindžiai rašytiniuose šaltiniuose Acta Paedagogica Vilnensia liaudies pedagogika kultūrinės tradicijos tradicinis ugdymas pedagoginė išmintis etnopedagoginės idėjos |
author_facet |
Romas Vasiliauskas |
author_sort |
Romas Vasiliauskas |
title |
Lietuvių liaudies pedagoginė-išmintis ir jos atspindžiai rašytiniuose šaltiniuose |
title_short |
Lietuvių liaudies pedagoginė-išmintis ir jos atspindžiai rašytiniuose šaltiniuose |
title_full |
Lietuvių liaudies pedagoginė-išmintis ir jos atspindžiai rašytiniuose šaltiniuose |
title_fullStr |
Lietuvių liaudies pedagoginė-išmintis ir jos atspindžiai rašytiniuose šaltiniuose |
title_full_unstemmed |
Lietuvių liaudies pedagoginė-išmintis ir jos atspindžiai rašytiniuose šaltiniuose |
title_sort |
lietuvių liaudies pedagoginė-išmintis ir jos atspindžiai rašytiniuose šaltiniuose |
publisher |
Vilnius University Press |
series |
Acta Paedagogica Vilnensia |
issn |
1392-5016 1648-665X |
publishDate |
2016-01-01 |
description |
Straipsnio tikslas – atskleisti lietuvių liaudies tradicinio ugdymo patyrimą ir idėjas, socialines ir kultūrines tradicijas, lėmusias žmogaus, kaip aukščiausio kultūros veikėjo, ugdymą, reikalavimus žmogaus elgesiui, ugdymo būdus, priemones ir taisykles. Iš įvairių aplinkos veiksnių – gamtos, buities, darbo, tautosakos, papročių – veikusių tradicinę ugdymo raidą, reikia išskirti krikščionybės priėmimą (1375) ir raštijos gimtąja kalba atsiradimą Lietuvoje (1547). Ikikrikščioniškajam periodui būdingas glaudus žmogaus ryšys su gamta, papročiai ir žodinė tradicija. Vaiko nenutrūkstamais santykiais su natūralia aplinka formavosi pažiūros, idealai, pasaulėžiūra, atitinkanti to meto pasaulio suvokimą. Pagoniškojoje Lietuvoje tikrovė, kasdieninio gyvenimo faktai buvo „įvilkti" į magines, ritualines formas. Krikščionybė iš esmės pakoregavo pasaulėžiūrinius akcentus: vietoje daugelio garbinimo objektų iškeliama Dievo meilė kaip svarbiausioji liaudies ugdytoja. Įvedus krikščionybę, pagoniškosios ir krikščioniškosios kultūros sąveikos procese kito požiūris į gyvenimo, ugdymo tikslus, žodinės tradicijos, šeimos tradicijų, ugdymo metodų paskirtį. Atsiradus spaudai gimtąja kalba, liaudies pedagoginė mintis pasipildė nauju turiniu. Nesant rašytinių šaltinių, liaudis per amžius atmintyje saugojo įvairių gyvenimo sričių žinias ir patyrimą, kurį perdavė kitoms kartoms. Spausdintas žodis pakeitė iš esmės šią praktiką, sudarė naujas sąlygas pedagoginei minčiai plisti. Liaudies pedagoginė išmintis plačiai atsispindėjo istorikų, etnografų, tautosakininkų (L. Jucevičiaus, S. Daukanto, M. Valančiaus) darbuose. Autoriai iškėlė tradicinio ugdymo idėjas ir patyrimą: gimtosios kalbos reikšmę, tautosakinę išmintį, sveiką gyvenimo būdą ir jo įtaką vaikui, šeimą kaip papročių, tradicijų puoselėtoją ir saugotoją, dorinių savybių – dievotumo, teisingumo, sąžiningumo, darbštumo ugdymą liaudies pedagogikos priemonėmis, pavyzdžio, pamokymų dorinę reikšmę. |
topic |
liaudies pedagogika kultūrinės tradicijos tradicinis ugdymas pedagoginė išmintis etnopedagoginės idėjos |
url |
http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/9410 |
work_keys_str_mv |
AT romasvasiliauskas lietuviuliaudiespedagogineismintisirjosatspindziairasytiniuosesaltiniuose |
_version_ |
1725335908186587136 |