Parapijinė pilietinė visuomenė (Šiaurės Švedijos atvejo analizė)

Šis straipsnis siekia išnagrinėti ir paaiškinti teoretikų požiūriu paradoksalų reiškinį – pilietinę politinę kultūrą Švedijos parapijose XIX a. Toks problemos formulavimas remiasi prielaida, kad pilietinės politinės kultūros požymiai yra ne tik ir ne tiek nacionalinių politinių kolizijų išmanymas ir...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Saulius Pivoras
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2001-07-01
Series:Sociologija: Mintis ir Veiksmas
Subjects:
Online Access:http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/7238
id doaj-c33f6b98024b4e12a6a01bcfd8fc7b37
record_format Article
spelling doaj-c33f6b98024b4e12a6a01bcfd8fc7b372020-11-25T01:16:30ZengVilnius University PressSociologija: Mintis ir Veiksmas1392-33582335-88902001-07-0171-210.15388/SocMintVei.2001.1-2.7238Parapijinė pilietinė visuomenė (Šiaurės Švedijos atvejo analizė)Saulius PivorasŠis straipsnis siekia išnagrinėti ir paaiškinti teoretikų požiūriu paradoksalų reiškinį – pilietinę politinę kultūrą Švedijos parapijose XIX a. Toks problemos formulavimas remiasi prielaida, kad pilietinės politinės kultūros požymiai yra ne tik ir ne tiek nacionalinių politinių kolizijų išmanymas ir aktyvus dalyvavimas jose, o veikiau aktyvus veikimas bendradarbiaujant su artimiausios teritorinės aplinkos žmonėmis lokalinės visuomeninės kompetencijos rėmuose. Netgi masinės komunikacijos ir visuotinio privalomo viduriniojo išsilavinimo sąlygomis vadinamoji dalyvaujamoji demokratija įmanoma tik lokališkai. O didelio skirtumo tarp pasyvaus ir aktyvaus pritarimo atstovaujamajai valdžiai gal ir nėra. Jeigu dabar švedų politinė kultūra apibūdinama kaip konsensualinė, jos nebūtų buvę be XIX a. kolektyvistinės, bendruomeninės santvarkos arba vadinamojo “komunalizmo.” Straipsnyje, remiantis daugiausia parapijų ir kaimo bendruomenių susirinkimų protokolų medžiaga, saugoma Švedijos archyvuose, o taip pat periodine spauda, kraštotyrine literatūra ir moksliniais tyrinėjimais stengiamasi atskleisti kaimo bendruomenės specifiką Šiaurės Švedijoje, organizacinio kaimo bendruomenės lankstumo bruožus, liuteronų bažnyčios įtaką pilietinio bendruomeniškumo susiformavimui. Straipsnyje taip pat parodoma, kuo Lietuva iš esmės skyrėsi nuo Švedijos, plačiau tų skirtumų ir jų priežasčių neanalizuojant.http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/7238pilietinė politinė kultūraparapijalokali bendruomenėŠvedija
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author Saulius Pivoras
spellingShingle Saulius Pivoras
Parapijinė pilietinė visuomenė (Šiaurės Švedijos atvejo analizė)
Sociologija: Mintis ir Veiksmas
pilietinė politinė kultūra
parapija
lokali bendruomenė
Švedija
author_facet Saulius Pivoras
author_sort Saulius Pivoras
title Parapijinė pilietinė visuomenė (Šiaurės Švedijos atvejo analizė)
title_short Parapijinė pilietinė visuomenė (Šiaurės Švedijos atvejo analizė)
title_full Parapijinė pilietinė visuomenė (Šiaurės Švedijos atvejo analizė)
title_fullStr Parapijinė pilietinė visuomenė (Šiaurės Švedijos atvejo analizė)
title_full_unstemmed Parapijinė pilietinė visuomenė (Šiaurės Švedijos atvejo analizė)
title_sort parapijinė pilietinė visuomenė (šiaurės švedijos atvejo analizė)
publisher Vilnius University Press
series Sociologija: Mintis ir Veiksmas
issn 1392-3358
2335-8890
publishDate 2001-07-01
description Šis straipsnis siekia išnagrinėti ir paaiškinti teoretikų požiūriu paradoksalų reiškinį – pilietinę politinę kultūrą Švedijos parapijose XIX a. Toks problemos formulavimas remiasi prielaida, kad pilietinės politinės kultūros požymiai yra ne tik ir ne tiek nacionalinių politinių kolizijų išmanymas ir aktyvus dalyvavimas jose, o veikiau aktyvus veikimas bendradarbiaujant su artimiausios teritorinės aplinkos žmonėmis lokalinės visuomeninės kompetencijos rėmuose. Netgi masinės komunikacijos ir visuotinio privalomo viduriniojo išsilavinimo sąlygomis vadinamoji dalyvaujamoji demokratija įmanoma tik lokališkai. O didelio skirtumo tarp pasyvaus ir aktyvaus pritarimo atstovaujamajai valdžiai gal ir nėra. Jeigu dabar švedų politinė kultūra apibūdinama kaip konsensualinė, jos nebūtų buvę be XIX a. kolektyvistinės, bendruomeninės santvarkos arba vadinamojo “komunalizmo.” Straipsnyje, remiantis daugiausia parapijų ir kaimo bendruomenių susirinkimų protokolų medžiaga, saugoma Švedijos archyvuose, o taip pat periodine spauda, kraštotyrine literatūra ir moksliniais tyrinėjimais stengiamasi atskleisti kaimo bendruomenės specifiką Šiaurės Švedijoje, organizacinio kaimo bendruomenės lankstumo bruožus, liuteronų bažnyčios įtaką pilietinio bendruomeniškumo susiformavimui. Straipsnyje taip pat parodoma, kuo Lietuva iš esmės skyrėsi nuo Švedijos, plačiau tų skirtumų ir jų priežasčių neanalizuojant.
topic pilietinė politinė kultūra
parapija
lokali bendruomenė
Švedija
url http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/7238
work_keys_str_mv AT sauliuspivoras parapijinepilietinevisuomenesiauressvedijosatvejoanalize
_version_ 1725149692744957952