LIETUVOS VISUOMENĖS KLASINĖS SUDĖTIES KAITA 1923–2009 METAIS: TRYS PJŪVIAI NEOVĖBERIŠKOSIOS SOCIALINĖS ISTORIJOS POŽIŪRIU*

Šiame straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kokia galėtų būti nauja Lietuvos naujausiųjų laikų socialinės istorijos koncepcija: kaip, kokiomis sąvokomis ir kokiais modeliais galėtų būti analizuojama šio laikotarpio Lietuvos socialinė struktūra ir jos transformacijos XX a.? Atsakant į šį klausimą,...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Zenonas Norkus
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2013-01-01
Series:Lietuvos Istorijos Studijos
Online Access:http://www.journals.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/5060
id doaj-dcd63a7da2794e3bbd56f25b7e425d9d
record_format Article
spelling doaj-dcd63a7da2794e3bbd56f25b7e425d9d2020-11-25T00:39:16ZengVilnius University PressLietuvos Istorijos Studijos1392-04481648-91012013-01-013110.15388/LIS.2013.0.5060LIETUVOS VISUOMENĖS KLASINĖS SUDĖTIES KAITA 1923–2009 METAIS: TRYS PJŪVIAI NEOVĖBERIŠKOSIOS SOCIALINĖS ISTORIJOS POŽIŪRIU*Zenonas Norkus0Profesorius habilituotas socialinių mokslų daktaras Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedraŠiame straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kokia galėtų būti nauja Lietuvos naujausiųjų laikų socialinės istorijos koncepcija: kaip, kokiomis sąvokomis ir kokiais modeliais galėtų būti analizuojama šio laikotarpio Lietuvos socialinė struktūra ir jos transformacijos XX a.? Atsakant į šį klausimą, pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip konstruoti šiuolaikišką sintetinį ar visuminį Lietuvos visuomenės pokyčių praėjusiame šimtmetyje vaizdą. Toks vaizdas juk ir yra galutinis ar „aukščiausias“ socialinės istorijos tikslas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, socialinė istorija buvo išversta iš istoriografijos karalienės sosto. Į tą sostą ją sovietiniais laikais buvo pasodinę ideologiniai istorikų prievaizdai, kurie iš jų griežtai reikalavo žmonijos praeities nuo pat akmens amžiaus pabaigos faktus interpretuoti per marksistinės-lenininės klasių kovos kaip varomosios istorijos jėgos koncepcijos prizmę. Toje koncepcijoje ne tik buvo paaiškinta, kas tos klasės yra, bet ir bendrais bruožais pasakyta, kada kokios klasės dėl ko kovojo ir kuo ta kova (bent jau „Tarybų Lietuvoje“) baigėsi. *Tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-010). Medžiaga teorinei straipsnio daliai surinkta ir išnagrinėta komandiruotėje Harvardo universiteto Rusijos ir Eurazijos studijų Daviso centre (Davis Center for Russian and Eurasian Studies at Harvard University) JAV 2012 m. spalį. http://www.journals.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/5060
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author Zenonas Norkus
spellingShingle Zenonas Norkus
LIETUVOS VISUOMENĖS KLASINĖS SUDĖTIES KAITA 1923–2009 METAIS: TRYS PJŪVIAI NEOVĖBERIŠKOSIOS SOCIALINĖS ISTORIJOS POŽIŪRIU*
Lietuvos Istorijos Studijos
author_facet Zenonas Norkus
author_sort Zenonas Norkus
title LIETUVOS VISUOMENĖS KLASINĖS SUDĖTIES KAITA 1923–2009 METAIS: TRYS PJŪVIAI NEOVĖBERIŠKOSIOS SOCIALINĖS ISTORIJOS POŽIŪRIU*
title_short LIETUVOS VISUOMENĖS KLASINĖS SUDĖTIES KAITA 1923–2009 METAIS: TRYS PJŪVIAI NEOVĖBERIŠKOSIOS SOCIALINĖS ISTORIJOS POŽIŪRIU*
title_full LIETUVOS VISUOMENĖS KLASINĖS SUDĖTIES KAITA 1923–2009 METAIS: TRYS PJŪVIAI NEOVĖBERIŠKOSIOS SOCIALINĖS ISTORIJOS POŽIŪRIU*
title_fullStr LIETUVOS VISUOMENĖS KLASINĖS SUDĖTIES KAITA 1923–2009 METAIS: TRYS PJŪVIAI NEOVĖBERIŠKOSIOS SOCIALINĖS ISTORIJOS POŽIŪRIU*
title_full_unstemmed LIETUVOS VISUOMENĖS KLASINĖS SUDĖTIES KAITA 1923–2009 METAIS: TRYS PJŪVIAI NEOVĖBERIŠKOSIOS SOCIALINĖS ISTORIJOS POŽIŪRIU*
title_sort lietuvos visuomenės klasinės sudėties kaita 1923–2009 metais: trys pjūviai neovėberiškosios socialinės istorijos požiūriu*
publisher Vilnius University Press
series Lietuvos Istorijos Studijos
issn 1392-0448
1648-9101
publishDate 2013-01-01
description Šiame straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kokia galėtų būti nauja Lietuvos naujausiųjų laikų socialinės istorijos koncepcija: kaip, kokiomis sąvokomis ir kokiais modeliais galėtų būti analizuojama šio laikotarpio Lietuvos socialinė struktūra ir jos transformacijos XX a.? Atsakant į šį klausimą, pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip konstruoti šiuolaikišką sintetinį ar visuminį Lietuvos visuomenės pokyčių praėjusiame šimtmetyje vaizdą. Toks vaizdas juk ir yra galutinis ar „aukščiausias“ socialinės istorijos tikslas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, socialinė istorija buvo išversta iš istoriografijos karalienės sosto. Į tą sostą ją sovietiniais laikais buvo pasodinę ideologiniai istorikų prievaizdai, kurie iš jų griežtai reikalavo žmonijos praeities nuo pat akmens amžiaus pabaigos faktus interpretuoti per marksistinės-lenininės klasių kovos kaip varomosios istorijos jėgos koncepcijos prizmę. Toje koncepcijoje ne tik buvo paaiškinta, kas tos klasės yra, bet ir bendrais bruožais pasakyta, kada kokios klasės dėl ko kovojo ir kuo ta kova (bent jau „Tarybų Lietuvoje“) baigėsi. *Tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-010). Medžiaga teorinei straipsnio daliai surinkta ir išnagrinėta komandiruotėje Harvardo universiteto Rusijos ir Eurazijos studijų Daviso centre (Davis Center for Russian and Eurasian Studies at Harvard University) JAV 2012 m. spalį.
url http://www.journals.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/5060
work_keys_str_mv AT zenonasnorkus lietuvosvisuomenesklasinessudetieskaita19232009metaistryspjuviaineoveberiskosiossocialinesistorijospoziuriu
_version_ 1725294286296055808