Vaikų auklėjimas mokykloje: socialinis-pedagoginis aspektas

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosios programos yra orientuotos į tokią mokyklą, kurioje mokytojai pasirengę ieškoti atsakymo į klausimą: kaip per bendrųjų ir integruotų dalykų kursus galima sudaryti sąlygas vaiko socialinei kultūrinei raidai. Mokytojams pateikiama nauja edukologinė samprata...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Audronė Juodaitytė
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2016-01-01
Series:Acta Paedagogica Vilnensia
Subjects:
Online Access:http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/9421
id doaj-e0daf32ecd244878b0911a44584005f7
record_format Article
spelling doaj-e0daf32ecd244878b0911a44584005f72020-11-24T21:38:58ZengVilnius University PressActa Paedagogica Vilnensia1392-50161648-665X2016-01-01410.15388/ActPaed.1997.04.9421Vaikų auklėjimas mokykloje: socialinis-pedagoginis aspektasAudronė JuodaitytėLietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosios programos yra orientuotos į tokią mokyklą, kurioje mokytojai pasirengę ieškoti atsakymo į klausimą: kaip per bendrųjų ir integruotų dalykų kursus galima sudaryti sąlygas vaiko socialinei kultūrinei raidai. Mokytojams pateikiama nauja edukologinė samprata - „gyvenimas mokykloje". Nurodoma, kad ji atspindi visuminį požiūrį į vaiką, jo raidą ir į mokyklą kaip į socialinę kultūrinę aplinką. Ši samprata apima labai plačią išorinių ir vidinių mokyklos veiklos sąlygų sistemą, sintezuoja savyje naują ugdymo tikslų, turinio, būdų traktuotę, jų vienovės principus, atskleidžia, jog per „gyvenimą mokykloje” galima įprasminti ugdymą kaip vieną iš svarbiausių žmogaus tobulinimo būdų. Mokyklos gyvenimo ir joje vykstančio ugdymo sąsajos grindžiamos vaiko socialinės raidos galimybėmis. Šių ryšių suvokimas ir supratimas iš mokytojo reikalauja esminių ugdymo proceso ir socialinės aplinkos kontekstų nusimanymo. Mokyklai ypač pavojingas dalinis, atskirų ir siaurų uždavinių sprendimas ir aplinka, kurioje negalima ugdyti savarankiško ir kūrybingo žmogaus. Tyrimo, atlikto 1991-94 m.m., rezultatai rodo, jog vaiko socialinės adaptacijos galimybės yra ignoruojamos, dažnai įvyksta atotrūkis tarp ugdymo, kaip vientiso sociokultūrinio vyksmo, ir vaiko socializacijos reiškinių. Ypač pereinamaisiais laikotarpiais. Šiais laikotarpiaisi vaikų žinios ir įgūdžiai pablogėja, jie ima nepasitikėti savimi ir mokytojais. Vaikų socialinio gyvenimo paisymas ir dėmesys jiems mokykloje kaip socialinei bendruomenei turi atsispindėti kiekvienos klasės ugdymo tiksluose, turinyje ir būduose.http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/9421mokyklaauklėjimasmokyklos gyvenimaskultūrinė aplinkasantykiai
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author Audronė Juodaitytė
spellingShingle Audronė Juodaitytė
Vaikų auklėjimas mokykloje: socialinis-pedagoginis aspektas
Acta Paedagogica Vilnensia
mokykla
auklėjimas
mokyklos gyvenimas
kultūrinė aplinka
santykiai
author_facet Audronė Juodaitytė
author_sort Audronė Juodaitytė
title Vaikų auklėjimas mokykloje: socialinis-pedagoginis aspektas
title_short Vaikų auklėjimas mokykloje: socialinis-pedagoginis aspektas
title_full Vaikų auklėjimas mokykloje: socialinis-pedagoginis aspektas
title_fullStr Vaikų auklėjimas mokykloje: socialinis-pedagoginis aspektas
title_full_unstemmed Vaikų auklėjimas mokykloje: socialinis-pedagoginis aspektas
title_sort vaikų auklėjimas mokykloje: socialinis-pedagoginis aspektas
publisher Vilnius University Press
series Acta Paedagogica Vilnensia
issn 1392-5016
1648-665X
publishDate 2016-01-01
description Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosios programos yra orientuotos į tokią mokyklą, kurioje mokytojai pasirengę ieškoti atsakymo į klausimą: kaip per bendrųjų ir integruotų dalykų kursus galima sudaryti sąlygas vaiko socialinei kultūrinei raidai. Mokytojams pateikiama nauja edukologinė samprata - „gyvenimas mokykloje". Nurodoma, kad ji atspindi visuminį požiūrį į vaiką, jo raidą ir į mokyklą kaip į socialinę kultūrinę aplinką. Ši samprata apima labai plačią išorinių ir vidinių mokyklos veiklos sąlygų sistemą, sintezuoja savyje naują ugdymo tikslų, turinio, būdų traktuotę, jų vienovės principus, atskleidžia, jog per „gyvenimą mokykloje” galima įprasminti ugdymą kaip vieną iš svarbiausių žmogaus tobulinimo būdų. Mokyklos gyvenimo ir joje vykstančio ugdymo sąsajos grindžiamos vaiko socialinės raidos galimybėmis. Šių ryšių suvokimas ir supratimas iš mokytojo reikalauja esminių ugdymo proceso ir socialinės aplinkos kontekstų nusimanymo. Mokyklai ypač pavojingas dalinis, atskirų ir siaurų uždavinių sprendimas ir aplinka, kurioje negalima ugdyti savarankiško ir kūrybingo žmogaus. Tyrimo, atlikto 1991-94 m.m., rezultatai rodo, jog vaiko socialinės adaptacijos galimybės yra ignoruojamos, dažnai įvyksta atotrūkis tarp ugdymo, kaip vientiso sociokultūrinio vyksmo, ir vaiko socializacijos reiškinių. Ypač pereinamaisiais laikotarpiais. Šiais laikotarpiaisi vaikų žinios ir įgūdžiai pablogėja, jie ima nepasitikėti savimi ir mokytojais. Vaikų socialinio gyvenimo paisymas ir dėmesys jiems mokykloje kaip socialinei bendruomenei turi atsispindėti kiekvienos klasės ugdymo tiksluose, turinyje ir būduose.
topic mokykla
auklėjimas
mokyklos gyvenimas
kultūrinė aplinka
santykiai
url http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/9421
work_keys_str_mv AT audronejuodaityte vaikuauklejimasmokyklojesocialinispedagoginisaspektas
_version_ 1725933456211312640