Etnografinė atvejo studija edukologiniame tyrime

• Main Authors: Tomas Butvilas, Janete Zygmantas
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 2011-01-01
• Series: Acta Paedagogica Vilnensia
• Subjects: atvejo studija; tyrimo strategija; metodologija; edukologija
• Online Access: http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/2968

Doctor of Social Sciences (Education) Department of Education Vilnius University Universitetas Str. 9/1, 410 room, LT-01513 Vilnius 01513 Tel.: [phone] E-mail: [e-mail] Doctor of Social Sciences (Education) Department of Education Vilnius University Universitetas Str. 9/1, 410 room, LT-01513 Vilnius 01513 Tel.: [phone] E-mail: [e-mail] Straipsnyje aptariama atvejo studijos metodologiniai aspektai ir tyrimo dizainas kokybinio edukologinio tyrimo kontekste. Straipsnio autoriai remiasi R. Yin (2003) bei R. Stake (1995) ir P. Freire (1988) konstruktyvistinėmis nuostatomis apie žmonių pačių kuriamus socialinius konstruktus (darinius) bei tų konstruktų galimas kontekstualizuotas interpretacijas vienetinio ar daugiasluoksnio atvejų analizės lygmenimis. Pasitelkiant disertacinio tyrimo (Zygmantas (2011)) pavyzdį, kuriame buvo naudotas etnografinis atvejo tyrimo dizainas, skaitytojui pristatomas atvejo tyrimo taikymas edukologijoje, pateikiant išsamią tokio tyrimo perspektyvą bei esminius jo etapus. Straipsnyje atskleidžiami pagrindiniai etnografinio atvejo studijos metodologiniai bruožai ir taikymo galimybės edukologijos moksle, konteksto stebėjimu praktiškai nagrinėjant tikrovišką situaciją (precedentą). Kita vertus, išryškinama ir tai, kad šalia minimų akivaizdžių stipriųjų atvejo studijos tyrimo ypatumų matomi ir tokio pobūdžio tyrimuose pasitaikantys trūkumai – dažnai neaiški takoskyra tarp kokybinio ar kiekybinio pobūdžio tyrimų bei gautų duomenų pagrindu daromų išvadų generalizavimo galimybė. Galiausiai konstatuojama, kad edukologijos moksle atvejo studijos tyrimo esminė paskirtis – ne tikrinti hipotezes, o kurti naują suvokimą apie nagrinėjamą tam tikrą reiškinį ugdymo tikrovėje. Tokiu būdu pabrėžiamas dvejopas atvejo studijos tyrimo kryptingumas – viena, žvelgiama kokybiškai ir giliai į pasirinktą atvejį; kita – galima ir kiekybinė prieitis pasirenkant kiekybinio pobūdžio tyrimuose naudojamus instrumentus.