Kai kurie teoriniai mokinių parengimo rinktis profesiją klausimai

• Main Author: L. Jovaiša
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 2016-01-01
• Series: Psichologija
• Subjects: profesinis orientavimas; profesija; profesiniai interesai; pašaukimas
• Online Access: http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/8906

TSKP CK ir SSRS Ministrų tarybos tezėse apie mokyklos ir gyvenimo ryšių sustiprinimą, mokyklai keliamas uždavinys supažindinti besimokančiuosius su skirtingais darbų tipais mūsų visuomenėje, padėti jam išsiaiškinti savo polinkius ir sąmoningai pasirinkti savo profesiją. Šie klausimai susiję su daugeliu pedagoginių ir psichologinių problemų, pavyzdžiui: kokie yra psichologiniai profesijos pasirinkimo ypatumai, pedagoginiai parengimo profesijai organizavimo pagrindai, pati profesinio orientavimo samprata ir t.t. Dalį šių problemų sėkmingai išsprendė tarybiniai pedagogai ir psichologai. Daug nuveikta, tiriant profesinius interesus (K. Ariskina, M. Bieliajevas, L. Blagonadežina, V. Bobrova, M. Chomutova, A. Esaulovas, A. Ivaščenka, S. Kregždė, N. Levitovas, B. Stonys, L. Ziubinas ir kt.), sprendžiami kai kurie pedagoginiai ir psichologiniai profesinio orientavimo klausimai (J. Averičevas, M. Vinogradova, A. Volkovskis, V. Čebyševa, A. Izmailovas, A. Šestelis ir kt.). Tačiau nėra darbų, kurie specialiai nagrinėtų teorines profesinio orientavimo problemas. Todėl straipsnyje keliamas kai kurių profesinio orientavimo esmės ir jo organizavimo aštuonmetėje mokykloje sistemos teorinių klausimų sprendimo uždavinys. Straipsnyje mokyklinė profesinė orientacija nagrinėjama kaip pedagoginė veikla, kuri pripratina besimokantįjį prie profesinio darbo, supažindina su įvairiomis profesijomis, moko nukreipti savo polinkius ir jėgas, o tai leidžia mokiniams sąmoningai pasirinkti profesiją, kuri tinka jiems ir yra naudinga visuomenei. Profesinis orientavimas aštuonmetėje mokykloje vykdomas dviem būdais – profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo. Profesija suprantama kaip visuomeninės veiklos rūšis, pagrįsta pašaukimu, atliekama pagal specialybę ir skirta visai tautai skirtų materialinių ar dvasinių gėrybių kūrimui. Pašaukimu reiktų laikyti stiprią trauką prie tam tikros darbo sferos, pojūtį, kad pasirinkta profesija tinka ir turi prasmę gyvenime. Pašaukimas ugdomas. Specialybė yra kvalifikuotų žinių, gebėjimų ir įgūdžių sistema, susijusi su tam tikra darbo sfera. Paskutinėje straipsnio dalyje nagrinėjami psichologiniai sąmoningo profesijos pasirinkimo aspektai: pastovių profesinių interesų esmė ir svarba, polinkis ir profesinis tinkamumas. Profesinis tinkamumas – tai fizinis, psichinis ir moralinis galėjimas efektyviai vystytis pasirenkamos profesijos sąlygomis visuomenei naudingo darbo aukštos kokybės labui. Teorinių problemų sprendimas šiame straipsnyje pagrįstas dialektiniu – materialistiniu visuomeninės kultūros raidos ir žmogaus asmenybės samprata, tarybine ir užsienietiška literatūra, o tai pat kai kuriais savais tyrimais.