Tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymą Europos Sąjungoje lemiančių veiksnių analizė

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama rinkos ir investicinio klimato veiksnių įtaka tiesioginių užsienio investicijų įplaukoms, tenkančioms vienam gyventojui, Europos Sąjungos valstybėse 1998 – 2009 m. laikotarpiu. Tyrimo metu nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai didžiausias tiesi...

Full description

Bibliographic Details
Main Authors: Grikainienė, Deimantė, Poškutė, Lina
Other Authors: Butkus, Mindaugas
Format: Others
Language:Lithuanian
Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2011
Subjects:
Online Access:http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110802_150504-49424/DS.005.0.01.ETD
id ndltd-LABT_ETD-oai-elaba.lt-LT-eLABa-0001-E.02~2011~D_20110802_150504-49424
record_format oai_dc
spelling ndltd-LABT_ETD-oai-elaba.lt-LT-eLABa-0001-E.02~2011~D_20110802_150504-494242013-11-16T04:01:12Z2011-08-02litEconomicsGrikainienė, DeimantėTiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymą Europos Sąjungoje lemiančių veiksnių analizėAnalysis of determinants, affecting distribution of foreign direct investment in the European UnionLithuanian Academic Libraries Network (LABT)Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama rinkos ir investicinio klimato veiksnių įtaka tiesioginių užsienio investicijų įplaukoms, tenkančioms vienam gyventojui, Europos Sąjungos valstybėse 1998 – 2009 m. laikotarpiu. Tyrimo metu nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai didžiausias tiesioginių užsienio investicijų įplaukas pritraukė Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Olandija, o mažiausias - Malta, Latvija, Lietuva ir Slovėnija. Atliekant tiesioginių užsienio investicijų palyginimą tarp valstybių nustatyta, kad Liuksemburgo, Belgijos ir Airijos gyventojams vidutiniškai teko daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų įplaukų, o Rumunijos, Lietuvos ir Bulgarijos gyventojams - mažiausiai. Be to, tiriant sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, pokytį nustatyta, kad šios įplaukos 2009 metais, lyginant su baziniais metais, labiausiai išaugo Bulgarijoje, o mažiausias augimo tempas nustatytas Airijoje. Tiriant tiesioginių užsienio investicijų indeksą nustatyta, kad daugumos Europos Sąjungos valstybių pritraukiamos užsienio kapitalo apimtys viršija galimybes, o didžiausio investuotojų palankumo, dėl šalyje kuriamos palankios mikroekonominės ir makroekonominės aplinkos, sulaukė – Liuksemburgas, Belgija ir Airija, o mažiausio – Graikija, Rumunija ir Italija. Tiriant ryšį tarp tiesioginių užsienio investicijų įplaukų ir rinkos bei investicinio klimato veiksnių, pirmiausia atlikta porinė koreliacinė analizė, kuri parodė, kad tiek... [toliau žr. visą tekstą]Bachelor’s final work examines the influence of market and investment climate determinants of direct foreign investment inflows, which devolve on one inhabitant in European Union countries in the period of 1998 – 2009. The investigation showed that the highest inflows of direct foreign investment were raised by Great Britain, France, Germany and the Netherlands, and the lowest by – Malta, Latvia, Lithuania and Slovenia. Investigating the comparison of direct foreign investments it was identified that Luxembourg, Belgian and Irish inhabitants gained the most foreign direct investment inflows whereas Romanian, Bulgarian and Lithuanian people – the least. The examination of the change in FDI stock showed that foreign direct investment stock per capita in year 2009,as it is compared to base year, mostly increased in Bulgaria, while the lowest growth rate was in Ireland. The research of foreign direct investment index showed that the majority of European Union countries attract foreign capital exceeds their opportunities and most favored investors because of in the development of a favorable microeconomic and macroeconomic environment received Luxembourg, Belgium and Ireland, while the smallest - Greece, Romania and Italy. Investigating the relationship between foreign direct investment inflows and investment climate determinants firstly it was performed the twinning correlation analysis which showed that government effectiveness and regulatory quality indexes of both the old and... [to full text]Tiesioginės užsienio investicijosInvesticinis klimatasRinkaForeign direct investmentInvestment climateMarketBachelor thesisPoškutė, LinaButkus, MindaugasŠalkauskienė, LigitaKarpavičius, HenrikasMarcišauskienė , JūratėJonuška, AlfredasKareivaitė, RobertaSiauliai UniversitySiauliai Universityhttp://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110802_150504-49424LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110802_150504-49424SU-omgateyoshs-20110608-195915http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110802_150504-49424/DS.005.0.01.ETDUnrestrictedapplication/pdf
collection NDLTD
language Lithuanian
format Others
sources NDLTD
topic Economics
Tiesioginės užsienio investicijos
Investicinis klimatas
Rinka
Foreign direct investment
Investment climate
Market
spellingShingle Economics
Tiesioginės užsienio investicijos
Investicinis klimatas
Rinka
Foreign direct investment
Investment climate
Market
Grikainienė, Deimantė
Poškutė, Lina
Tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymą Europos Sąjungoje lemiančių veiksnių analizė
description Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama rinkos ir investicinio klimato veiksnių įtaka tiesioginių užsienio investicijų įplaukoms, tenkančioms vienam gyventojui, Europos Sąjungos valstybėse 1998 – 2009 m. laikotarpiu. Tyrimo metu nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai didžiausias tiesioginių užsienio investicijų įplaukas pritraukė Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Olandija, o mažiausias - Malta, Latvija, Lietuva ir Slovėnija. Atliekant tiesioginių užsienio investicijų palyginimą tarp valstybių nustatyta, kad Liuksemburgo, Belgijos ir Airijos gyventojams vidutiniškai teko daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų įplaukų, o Rumunijos, Lietuvos ir Bulgarijos gyventojams - mažiausiai. Be to, tiriant sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, pokytį nustatyta, kad šios įplaukos 2009 metais, lyginant su baziniais metais, labiausiai išaugo Bulgarijoje, o mažiausias augimo tempas nustatytas Airijoje. Tiriant tiesioginių užsienio investicijų indeksą nustatyta, kad daugumos Europos Sąjungos valstybių pritraukiamos užsienio kapitalo apimtys viršija galimybes, o didžiausio investuotojų palankumo, dėl šalyje kuriamos palankios mikroekonominės ir makroekonominės aplinkos, sulaukė – Liuksemburgas, Belgija ir Airija, o mažiausio – Graikija, Rumunija ir Italija. Tiriant ryšį tarp tiesioginių užsienio investicijų įplaukų ir rinkos bei investicinio klimato veiksnių, pirmiausia atlikta porinė koreliacinė analizė, kuri parodė, kad tiek... [toliau žr. visą tekstą] === Bachelor’s final work examines the influence of market and investment climate determinants of direct foreign investment inflows, which devolve on one inhabitant in European Union countries in the period of 1998 – 2009. The investigation showed that the highest inflows of direct foreign investment were raised by Great Britain, France, Germany and the Netherlands, and the lowest by – Malta, Latvia, Lithuania and Slovenia. Investigating the comparison of direct foreign investments it was identified that Luxembourg, Belgian and Irish inhabitants gained the most foreign direct investment inflows whereas Romanian, Bulgarian and Lithuanian people – the least. The examination of the change in FDI stock showed that foreign direct investment stock per capita in year 2009,as it is compared to base year, mostly increased in Bulgaria, while the lowest growth rate was in Ireland. The research of foreign direct investment index showed that the majority of European Union countries attract foreign capital exceeds their opportunities and most favored investors because of in the development of a favorable microeconomic and macroeconomic environment received Luxembourg, Belgium and Ireland, while the smallest - Greece, Romania and Italy. Investigating the relationship between foreign direct investment inflows and investment climate determinants firstly it was performed the twinning correlation analysis which showed that government effectiveness and regulatory quality indexes of both the old and... [to full text]
author2 Butkus, Mindaugas
author_facet Butkus, Mindaugas
Grikainienė, Deimantė
Poškutė, Lina
author Grikainienė, Deimantė
Poškutė, Lina
author_sort Grikainienė, Deimantė
title Tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymą Europos Sąjungoje lemiančių veiksnių analizė
title_short Tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymą Europos Sąjungoje lemiančių veiksnių analizė
title_full Tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymą Europos Sąjungoje lemiančių veiksnių analizė
title_fullStr Tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymą Europos Sąjungoje lemiančių veiksnių analizė
title_full_unstemmed Tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymą Europos Sąjungoje lemiančių veiksnių analizė
title_sort tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymą europos sąjungoje lemiančių veiksnių analizė
publisher Lithuanian Academic Libraries Network (LABT)
publishDate 2011
url http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110802_150504-49424/DS.005.0.01.ETD
work_keys_str_mv AT grikainienedeimante tiesioginiuuzsienioinvesticijupasiskirstymaeuropossajungojelemianciuveiksniuanalize
AT poskutelina tiesioginiuuzsienioinvesticijupasiskirstymaeuropossajungojelemianciuveiksniuanalize
AT grikainienedeimante analysisofdeterminantsaffectingdistributionofforeigndirectinvestmentintheeuropeanunion
AT poskutelina analysisofdeterminantsaffectingdistributionofforeigndirectinvestmentintheeuropeanunion
_version_ 1716615283382157312