Plėšriųjų urvinių žinduolių gildijos ekologinė būklė Lietuvoje

• Main Author: Pečiulytė, Jurgita
• Other Authors: Ulevičius, Alius
• Format: Dissertation
• Language: Lithuanian
• Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2014
• Subjects: Barsukas; Lapė; Usūrinis šuo; Lietuva; Urvynai; Tankumas; Pasiskirstymas biotopuose; Mitybinė niša
• Online Access: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140627_170831-25667/DS.005.0.01.ETD

Šiame darbe išanalizuota ir apibendrinta plėšriųjų urvinių žinduolių gausumo būklė Lietuvoje; įvertinta barsuko, kaip kertinės plėšriųjų urvinių žinduolių bendrijos rūšies, tankumo ir pasiskirstymo ypatumai skirtinguose šalies regionuose; išanalizuoti plėšriųjų urvinių žinduolių biotopinio pasiskirstymo ir mitybinių nišų panašumai ir skirtumai. Atliekant tyrimus Vištyčio regioniniame parke (2007 – 2010 m.) įvertinta plėšriųjų urvinių žinduolių urvynų ekologinė būklė. Rezultatai parodė, kad plėšriųjų urvinių žinduolių gausumas per paskutinius du dešimtmečius didėjo. Barsukų gausumas atskiruose Lietuvos rajonuose buvo labai įvairus (nuo 0,3 iki 7,6 ind./1000 ha miško). Skirtinguose Lietuvos kraštovaizdžiuose barsukų tankumas skyrėsi, tačiau skirtumai nebuvo statistiškai patikimi (Kruskal-Wallis testas: H=2,5; p>0,05). Plėšriųjų urvinių žinduolių reikalavimai biotopams skyrėsi: barsukai rinkosi miškingus, lapės – atviresnius biotopus, usūriniai šunys nevengė nei miškingų nei atvirų vietų. Visi šie plėšrieji urviniai žinduoliai yra visaėdžiai, ir nors mitybos racionas šiek tiek skiriasi savo sudedamosiomis dalimis, konkurencijos tikimybė, ypač esant maisto stygiui, išlieka. Lietuvoje aptinkamų urvynų dydis labai svyravo (1 - 37 landos). Maždaug 22% urvynų aptinkamos kelios kartu gyvenančios plėšriųjų urvinių žinduolių rūšys. Vištyčio regioniniame parke lapės urvus dažniausiai išsirausdavo smėlyje (80 %), o barsukai dažniausiai rinkosi priemolį (50 %) ir priesmėlį (30 %). Dauguma... [toliau žr. visą tekstą] === In this paper analyzed and summarized abundance status of the burrowing carnivorous mammals in Lithuania; estimated badger density and distribution in different regions of the country; analyzed similarities and differences of the burrowing carnivorous mammals habitat selection and foods niches. Ecological characteristics of the burrowing carnivorous mammal’s setts were estimated in Vištytis Regional Park (2007 - 2010 years). The results showed that the abundance of the burrowing carnivorous mammals in the last two decades has increased. Badger abundance in different regions of Lithuania was very varied (from 0.3 to 7.6 ind./1000 ha). In different landscape of Lithuania badger densities were different, but the differences were not statistically significant (Kruskal-Wallis test: H=2.5, p>0.05). The burrowing carnivorous mammal requirements of biotopes were different: badgers chose wooded biotopes, foxes - more open biotopes. Raccoon dogs did not avoid or wooded or open areas. All of these burrowing carnivorous mammals share many foods resources, suggesting that competition may occur among them; however, their diets also differ to some extent, which helps them to avoid competition. Setts size in Lithuania was varied (1-37 holes). Approximately in 22% setts are found in several together living burrowing carnivorous mammal species. In Vištytis regional park badgers usually select loam (50%) and sandy loam (30%) soils for setts digging, foxes choose sandy soils (80%). The largest... [to full text]