| Summary: | Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai yra vienas iš būdų įgyvendinti bendrą ES politiką, bet valstybės narės siekia pasinaudoti šia pareigybe sprendžiant savo šaliai ar regionui aktualius klausimus. Besiplėtojantys ekonominiai, politiniai ir kultūriniai ryšiai Baltijos jūros regione gali atskleisti bendrus kaimyninių valstybių prioritetus formuojant ES Tarybos darbotvarkę. Šiame tyrime Baltijos jūros regionu laikomos Danija, Švedija, Suomija ir Lietuva. Šiaurės valstybės (Suomija, Švedija, Danija) ir Lietuva turi gana skirtingus socialinio ir ekonominio vystymosi modelius, todėl tai gali reikšti, jog jų regioniniai ryšiai gali būti ne tokie stiprūs kaip ryšiai su kitomis ES valstybėmis. Tai gali turėti įtakos valstybių laikysenai pirmininkaujant ES Tarybai. Šiame tyrime siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad Baltijos jūros regiono valstybės pirmininkaudamos ES Tarybai sureikšmina vienus ir tuos pačius regionui svarbius klausimus. Tiriami Baltijos regiono valstybių paskutiniai pirmininkavimai (Suomijos 2006 m., Švedijos 2009 m., Danija pirmininkauja šiuo metu, 2012 m., o Lietuva pirmininkaus 2013 m. antrojoje pusėje). Pasirinktos energetikos, aplinkosaugos ir susisiekimo, sritys, kaip pagrindinės probleminės sferos skatinančios regioninį bendradarbiavimą. Remiantis šiomis politikos sritimis siekiama išsiaiškinti pirmininkavimo prioritetų ir regionalizmo ryšį bei išanalizuoti valstybių keliamų prioritetų bendrumus ir skirtumus. === The Presidency of the Council of the EU can be conceived as the one of tools implementing common policy of the EU. Member states try to profit this position meeting the issues relevant for their own country or region. Evolving economic, political and cultural relations in the Baltic Sea region may reveal a number of priorities of neighboring countries in shaping the agenda of the Council of the EU. In this research the Baltic Sea region means Denmark, Sweden, Finland and Lithuania. Nordic countries (Finland, Sweden, Denmark) and Lithuania have quite different social and economic development models, and this may cause that their regional ties may not be as strong as the relationship with other EU countries. This can affect the attitude of the country in presidency of the EU. This investigation aims to confirm or refute the hypothesis that the Baltic Sea region states chairing the EU Council at the central room put the same and one of the most important regional issues. It is analyzing the most recent presidencies of the Baltic Sea region states (Finland in 2006, Sweden in 2009, Denmark is chairing currently, 2012, and Lithuania will hold presidency in the second half of 2013). Particular policy areas are chosen, precisely energy, environment and transport, as the main problems leading to regional cooperation. Based on these policies the aim is to find the link between the presidency priorities and regionalism and to describe the commonalities and differences of it.
|
|---|
