Personal pronominal clitics in old Lithuanian (16th–18th centuries)

• Main Author: Razanovaitė, Auksė
• Other Authors: STUNDŽIA, BONIFACAS
• Format: Doctoral Thesis
• Language: English
• Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2014
• Subjects: Philology; Clitics; Old Lithuanian; Wackernagel’s Law; Klitikai; Senoji lietuvių kalba; Wackernagelio dėsnis
• Online Access: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140602_082850-76927/DS.005.1.01.ETD

The dissertation investigates and describes the pronominal clitics of the Old Lithuanian (forms m(i), t(i)). It also provides a detailed inventory of these forms. On the basis of the collected material, declensional meanings of pronominal clitics are evaluated, the position of the forms in a sentence is defined as well as their position in respect of the word to which the pronominal clitic is adjacent. An overview of the evolution of pronominal clitics and the changes of their usage is adduced. The theoretical part of the paper discusses the typological parameters and researches of clitics, as well as the verbal and the second position clitics, and the evolution of multi-language systems of pronominal clitics – an intermediate position between the verbal and the second position clitics. The types of the positions in a sentence of the first and the second person pronominal clitics in the Old Lithuanian are determined. The investigative part of the thesis adduces the usage of the patterns of pronominal clitics in the Lithuanian texts of the 16th-18th centuries, analyzed in detail, in chronological order and according to individual authors. A lot of information about the evolution of the pronominal clitics and the changes of their usage is given on the basis of the editions of different periods of the same text or a set of texts. Among the other conclusions of the thesis, it is noted that the evolution of the pronominal clitics of the Old Lithuanian is typologically similar to... [to full text] === Disertacijoje tiriami ir aprašomi senosios lietuvių kalbos klitiniai įvardžiai (formos m(i), t(i)), pateikiamas išsamus jų sąvadas. Remiantis surinkta medžiaga, įvertinamos klitinių įvardžių linksnių reikšmės, apibrėžiama šių formų pozicija sakinyje ir pozicija žodžio, prie kurio šlyja klitinis įvardis, atžvilgiu, apžvelgiama klitinių įvardžių raida, jų vartosenos pokyčiai. Teorinėje darbo dalyje aptariami tipologiniai klitikų parametrai ir tyrimai, taip pat veiksmažodiniai ir antrosios pozicijos klitikai, kelių kalbų klitinių įvardžių sistemų raida — tarpinė padėtis tarp veiksmažodinių ir antrosios pozicijos klitikų. Nustatomi lietuvių kalbos senųjų raštų pirmojo ir antrojo asmens klitinių įvardžių pozicijos sakinyje tipai. Tiriamojoje darbo dalyje chronologiškai ir pagal atskirus autorius išsamiai analizuojama lietuvių XVI—XVIII a. raštų klitinių įvardžių vartosena. Nemažai duomenų apie klitinių įvardžių raidą, vartosenos pokyčius teikiama remiantis to paties teksto ar tekstų rinkinio skirtingų laikotarpių leidimais. Be kitų disertacijos išvadų, pastebėta, kad senosios lietuvių kalbos klitinių įvardžių raida yra tipologiškai artima slavų kalboms. Panašiai kaip jose, lietuvių kalbos senuosiuose raštuose klitiniai įvardžiai rodo stiprią tendenciją eiti greta veiksmažodžio lyčių, nors yra atvejų, kuriuos galima vertinti ir kaip atitinkančius archajišką Wackernagelio poziciją.